Anot gimnazisto Aleksejaus Bagrovo, jis ateityje taps mokytoju.
„Norėčiau būti fizikos mokytoju, nes man patinka aiškintis, kaip veikia mūsų pasaulis, bei mokyti kitus vaikus“, – teigė jis.
Vaikino nuomone, geras pedagogas skatina mokinių domėjimąsi, bet ne mokymąsi per prievartą.
„Geras mokytojas yra tas, kuris randa individualų priėjimą prie kiekvieno mokinio ir neverčia, bet duoda laisvės tyrinėti bei kurti“, – kalbėjo A. Bagrovas.
Edukacinėse dirbtuvėse Šiauliuose Aleksejus trumpam tampa pedagogu. Čia mokiniai kuria nors ir trumpą, tačiau, jų manymu, tobulą pamoką. Tiesa, tai tik savaitę trunkančios stovyklos dalis.
„Tikslas – pritraukti, sudominti ir paneigti mitus apie pedagogo profesiją. Stovykloje yra edukacinės dirbtuvės, kurios vyksta jau antrus metus“, – pasakojo Šiaulių Lieporių gimnazijos neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Laima Gricienė.
Nacionalinės agentūros skaičiavimais, Lietuvoje per penkerius metus gali trūkti daugiau nei 4 tūkst. pedagogų. Tiesa, pritraukus specialistų, svarbu ir juos išlaikyti – esą dalis, išbandę pedagogo kelią, nusprendžia keisti profesiją.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad problema yra senstanti mokytojų bendruomenė. Tai reiškia, kad dalis pedagogų jau yra arba artėja prie pensinio amžiaus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Naujų specialistų į švietimo sistemą ateina mažai, tad jų neužtenka, kad būtų pakeisti išeinantys mokytojai. Labiausiai trūksta matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų, socialinių pedagogų bei specialistų, dirbančių su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
65 proc. visų šiuo metu dirbančių mokytojų dirba daugiau nei 1 etatu, tad turi per didelį darbo krūvį. Be to, kai kurie dirba net keliose mokyklose.
(be temos)
(be temos)
(be temos)