Mokytojai prie Švietimo ministerijos surengė akciją su moliūgais

„Mano trys anūkai vakar irgi skaptavo moliūgus. Mokytojai sakė, kad man padovanos moliūgų, tai aš savo anūkams tris moliūgus kaip mokytojų dovaną parvešiu. Tikiu, kad ta šviesa yra geras simbolis ir šiek tiek praskaidrina mums tą rudens dieną“, – žurnalistams šalia ministerijos sakė ministras.

„Manau, kad čia gražiu stiliumi pademonstruotas aiškus poreikis, bet reikia dar daug ką padaryti, kad biudžete atsirastų tos galimybės“, – pridūrė A. Monkevičius.

Simbolinę akciją „Uždek šviesą moliūge“ surengė Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), jau anksčiau pranešusi apie planus šiemet rengti streiką.

Profsąjungos vadovas BNS teigė, kad tai ne protestas, o „draugiška“ akcija, kuria siekiama parodyti, kad kitų metų biudžete atsispindėtų mokytojų poreikiai.

„Noriu pasakyt, kad tai senas tradicijas turinti akcija. Senovės keltai tuo pradėdavo naujus metus. Mūsų akcija yra su tuo tikslu, kad kaip tik šiuo metu svarstomas naujų metų biudžetas, tad atkreipti dėmesį ir priimti švietimui palankius sprendimus“, – teigė A. Milešinas.

„Visi sprendimai bus priiminėjami tamsiai, tad ir uždegam žvakutę, kad politikai skaičių labirinte nepasiklystų ir matytų šviesą tunelio gale“, – pridūrė jis.

A. Milešinas teigė, kad kitų metų biudžete turėtų atsispindėti 2017 metais iškeltas reikalavimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

„Čia yra 117 moliūgų ir vienas moliūgas – vienas milijonas. Tie biudžete dabar numatyti 55 mln. mūsų netenkina. Dabar trūksta pinigų darželių auklėtojoms apie 6 mln., trūksta apie 10 mln. pagalbos mokytojui specialistams, trūksta pinigų apie 40 mln. darbo koeficientų didinimui“, – sakė profsąjungos vadovas.

Akcijoje dalyvavo apie pora dešimčių mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų iš visos Lietuvos, o priešais ministeriją išdėlioti moliūgai buvo suvežti iš Jurbarko, Kaišiadorių, Ukmergės, Kretingos, Naujosios Akmenės, Marijampolės, Mažeikių ir kitų miestų.

Į akciją iš Kretingos rajono atvykusi vyresnio amžiaus mokytoja Jūratė Lisauskienė teigia, kad mokytojų užmokesčio kėlimas turėtų atsispindėti kitų metų biudžete.

„Atvykom į akciją tikėdamiesi priminti, kad susitarimus reikia vykdyti. Aš eilinė mokytoja Kretingos rajone. Mokau rusų kalbos. Koeficientai mūsų nėra dideli, tad šitas svarbu. Aišku, darbo sąlygos. Daug įvairių dalykų susideda“, – BNS sakė mokytoja.

„Jeigu žadama viena, per pusę rėžiama ir paliekama. Jeigu tikiesi, kad pirksi kepalą duonos, o tau išeina tik pusė“, – teigė J. Lisauskienė.

Pasak geografijos mokytojo Kęstučio Norvaišos, valdžia turėtų laikytis savo pažadų.

„Palaikau mokytojus, kad ministerija laikytųsi sutarties, pasirašytos 2017 metais. Mane tiesiog siutina tas valdžios požiūris ir melavimas žmonėms į akis. Atrodo, tarėmės, tarėmės – viskas gražu, iki kol neateina eilė duoti“, – tvirtino 35-erių iš Akmenės atvykęs vyras.

Ministras A. Monkevičius ketvirtadienį, pasibaigus akcijai, į ministerijos vidų deryboms pasikvietė LŠMPS, taip pat švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovus.

Mokytojų ir dėstytojų darbo užmokesčio didinimą A. Monkevičius įvardija kaip „prioritetinį darbą“.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Mokytojų streiko galimybė

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako darysiantis viską, kad mokytojai nestreikuotų, o profesinių sąjungų reikalavimai būtų įvykdyti.

„Aš nenoriu, kad tai vyktų. Ir darysiu viską, kad tai neįvyktų, nes nei mokytojams, nei vaikams tai nėra naudinga. Bet tai yra priemonė, kurios profesinės sąjungos gali griebtis, jeigu jų reikalavimai nebus įgyvendinti. Tai yra jų teisė ir jos neatimsi“, – po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Monkevičius.

„Seime mes tikrai su argumentais diskutuodami, galvodami apie šaltinius, norėsime įgyvendinti tą sutarty numatytą apimtį. Na, ir aš padarysiu viską, kad mes galėtume turėti tą rezultatą“, – teigė ministras.

Jis įsitikinęs, kad papildomų pinigų dar galima rasti ir iš vidinių rezervų, optimizuojant mokyklų tinklą.

„Per trumpą laiką mes daug ką padarėme konsoliduodami viešuosius pirkimus, pertvarkydami pavaldžių institucijų tinklą. Matome ir daugiau galimybių daug ką išspręsti, optimizuojant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą “, – sakė A. Monkevičius.

Jis taip pat teigė, kad pinigų švietimui nederėtų ieškoti kitose srityse, tačiau verta suprasti, kad švietimas – valstybės prioritetas.

„Aš nenoriu sakyti, kad mes galime dabar iš kultūros, krašto apsaugos, sveikatos ar pensijų kažką nuimti ir perrikiuoti mokytojų labui. Aš manau, kad turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė, nes mokytojai kuria vieną didžiausių verčių“, – teigė švietimo ministras.

Susitikime su ministru dalyvavo streikuoti žadančios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS), taip pat švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovai.

„Čia buvo daugiau pasvarstymai, apsikeitimai nuomonėmis, pamąstymai, kažko konkretaus mes tikrai neišgirdome. Išgirdome tai, kad viskas vyksta dabar Seime ir laukiama, kol biudžeto projektas grįš atgal į Vyriausybę“, – teigė LŠMPS vadovas Egidijus Milešinas.

Jis taip pat teigė susitikime supratęs, kad ministras A. Monkevičius darys viską, kad būtų įvykdyti pažadai, tačiau profsąjungos pirmininkas tikina, kad streiko galimybės neatmeta.

„Iš patikinimų, tai sakė, kad kovos kaip liūtas, kad tie susitarimai, tai yra 117 mln., kitų metų biudžete atsirastų. Jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus. Mes kartu dirbame ir su švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga. Ir ji taip pat pasiruošusi eiti į streiką“, – sakė E. Milešinas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Asta Lapinskienė po susitikimo teigė besitikinti, kad bus rasta papildomų lėšų iš vidinių rezervų.

„Turbūt nauja, ką išgirdome šiame susitikime, yra tai, kad ministerija ruošiasi kovoti dėl tų lėšų, kurios yra švaistomos nevalstybinėms mokykloms (...) galbūt turėsime tų lėšų iš vidinių rezervų“, – teigė ji.

Susivienijimo vadovė taip pat pridūrė, kad aukštosios mokyklos jungsis prie streiko, jeigu jis bus reikalingas.

„Paskutinis dalykas, kurį turime pasakyti, kad (...) ir aukštosios mokyklos jungsis į streiką, jeigu jis bus reikalingas. Jungsis ir kitos profsąjungos ir tai bus didelis streikas, kuriame turėsime parodyti, kad profsąjungos vieningos“, – sakė Asta Lapinskienė.

Profsąjungos reikalauja, kad kitų metų biudžete atsispindėtų prieš dvejus metus su ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

Šiuo metu kitų metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų – dėl to E. Milešino vadovaujama profsąjunga bei kitos organizacijos planuoja surengti mokytojų streiką.