Mokytojai nebeauklės vaikų

Didesnių atlyginimų nesulaukiantys mokytojai rengia dar vieną skandalingą protesto akciją – jie ketina atsisakyti auklėti moksleivius.

Nuo šiandien mokytojai vaikų nebeauklės kai kuriose Klaipėdos rajono, Telšių, Mažeikių mokyklose. Pavyzdžiui, Telšiuose Džiugo vidurinėje mokykloje klasės vadovo darbo atsisako net 40 iš 42 mokytojų.
Mokyklų vadovai vieningai pripažino, jog klasės vadovo darbas – labai svarbus. Auklėtojas rūpinasi tuo, kaip moksleiviai lanko pamokas, tikrina jų pažangumą, surašo pažymius į pasiekimų knygeles, kontroliuoja mokinių drausmę. Auklėtojai taip pat stengiasi, kad moksleiviai į pamokas būtų tinkamai atvežami, kad tie vaikai, kuriems priklauso, būtų nemokamai maitinami.

Klasės vadovai sykiu su savo auklėtiniais mokykloje organizuoja renginius, auklėtojo pareiga – vaikams organizuoti ekskursijas. Daugelis tėvų žino klasės, kurioje mokosi jų vaikas, auklėtojo mobilųjį telefoną, todėl gali jam paskambinti pasiteirauti, kaip sekasi jų atžalai.

Vadina antromis mamomis

Vadovai vylėsi, kad pedagogai nenorės pakenkti vaikams ir jų tėvams, tad atsisakys tokių ketinimų.

„Kas nutiktų, jei mokytojai atsisakytų auklėjamųjų klasių? Tėvai negautų absoliučiai jokios informacijos. Mokiniai yra vaikai ir juos reikia prižiūrėti. Auklėtojas daro tą darbą, kurio neatlieka šeima. Dabar tarp tėvų vyrauja tokia nuostata, kad vaiką paleido į mokyklą ir toliau tai ne jų rūpestis. Tėvai įsitikinę, kad mokytojams privalu auklėti vaiką, rūpintis, kodėl jis neateina iki mokyklos“, – klasės auklėtojo darbo svarbą apibūdino S.Dacho vidurinės mokyklos direktorė Elena Blažienė.

Jos teigimu, klasės auklėtojas yra tarpininkas tarp vaiko, jo tėvų ir kitų mokytojų. Daugelis moksleivių savo auklėtojas net vadina antromis mamomis, baigę mokyklą ateina pas auklėtoją pasikalbėti.

L.Stulpino pagrindinės mokyklos direktorė Diana Čedavičienė teigė negalinti suprasti, kaip klasės auklėtojo pareigų pavyktų atsisakyti pradinių klasių mokytojams. „Kaip jie galėtų atsiriboti nuo vaikų ir tik vestų pamokas?“ – retoriškai klasė D.Čedavičienė.

Žada mokėti daugiau

Švietimo ministerija žada derėtis dėl atlyginimų. Alvydas Puodžiukas, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius, Lietuvos televizijai sakė sutinkantis, kad dar ne viskas padaryta valstybėje, idant „mokytojo darbo sąlygos būtų tinkamai įvertintos ir tinkamai sutvarkytos“.
Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija žada derėtis su mokytojais dėl atlyginimo pakėlimo per trejus metus.

Reikia esminių reformų

Tuo tarpu ekonomistai ragina valdžią kuo greičiau imtis esminių švietimo sistemos reformų.
„Jeigu kažkur kyla gaisras, bandoma užpilti pinigų, nuraminti žmones iki kito gaisro: politikai turi stiprias paskatas tai daryti, nes jų planavimo horizontas tėra ketveri metai – jie gyvena nuo rinkimų iki rinkimų“, – Lietuvos televizijai sakė Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
Ekonomistai teigia, jei viešojo sektoriaus darbuotojai ilgą laiką gauna menkas algas, jame lieka blogiausieji. Jie konstatuoja, kad dėl šių priežasčių Lietuvoje degradavo ir švietimas bei ragina valdžią nedelsiant imtis esminių ilgalaikių reformų.
Konservatoriai teigia, kad švietimo sistemos degradavimą gali sustabdyti tik mokytojo profesijos prestižo atkūrimas: jie siūlo ne tik didinti algas, bet ir išleisti juos anksčiau į pensiją, suteikti kūrybinių atostogų. Mokytojų profsąjungų atstovai sako, kad tai geri siūlymai, jei jie nėra tik priešrinkiminis šou.