Reformos grimasos
Mokytojai bijo netekti darbo
Nerimas dėl darbo vietų tebetvyro Klaipėdos mokyklose. Dėl tos priežasties abiturientų ir jų mokytojų interesai egzaminų metu gali būti priešingi. Siekdami sudaryti vaizdą, jog gerai paruošia mokinius, pedagogai jiems primygtinai pataria laikyti lengvesnį mokyklinį, o ne valstybinį egzaminą.
Išliks geriausieji
Manoma, kad šios savaitės pabaigoje gali paaiškėti, kiek pedagogų kitais metais reikės uostamiesčio mokykloms. Kovą Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdyje politikai turėtų patvirtinti mokyklų tinklo pertvarkos projektą. Nors Švietimo skyriaus vadovės teigia, jog didžioji dalis pedagogų turės darbo, ir tik mažoji jų dalis turės persikvalifikuoti, nerimas tebetvyro. Etatų mažinimo mažiau bijo tų mokyklų mokytojai, kur pedagogai turėjo didžiulius darbo krūvius. Tokiose mokyklose, net ir sumažėjus mokinių skaičiui ar reformavus jas iš vidurinių į pagrindines, darbo gali užtekti visiems čia dirbantiems pedagogams. Tačiau kelių mokyklų direktoriai įdarbino daugiau mokytojų, jie turėjo nedaug savaitinių pamokų, todėl dabar visiškai pagrįstai baiminasi netekti darbo.
„Kuris mokytojas liks, o kurį teks atleisti, sprendžia darbdavys, tai yra mokyklos direktorius, - sakė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. – Atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo kodeksas. Vienas iš švietimo reformos tikslų yra gerinti kokybinę pedagogų sudėtį, tai yra siekti, kad vaikus mokytų tik patys geriausieji mokytojai.“
Darbo įstatymas numato, kada galima, o kada ne atleisti žmogų iš darbo. Pavyzdžiui, nevalia išvaryti žmogaus, kuriam liko tik keleri metai iki pensijos, arba mažamečius vaikus auginančios motinos. Kiti kriterijai, vertinant pedagogų darbo kokybę, – kvalifikacija, darbo stažas, parengti projektai, paruoštų mokinių dalyvavimas olimpiadose, klasės vadovo veikla. Vienas iš galimų vertinimo kriterijų gali būti ir abiturientų egzaminų rezultatai. Kuo daugiau mokinių neišlaikys valstybinio egzamino, tuo blogiau mokytojui.
Barė už pasirinkimą
Dvyliktokė Birutė labai nustebo, kai istorijos mokytoja ją pradėjo barti pasirinkus valstybinį šio dalyko egzaminą. Merginos istorijos žinios pirmąjį semestrą buvo įvertintos septynetu, ji šį dalyką mokosi A lygiu. Pedagogė supyko išgirdusi, jog net kelios klasės mokinės, užuot, kaip joms buvo rekomendavusi mokytoja, laikiusios mokyklinį, pasirinko valstybinį egzaminą. Pakeltu tonu visą pamoką mokytoja tvirtino, kad merginos neišlaikys egzamino, kad likusią mokslo metų dalį joms teks didžiuliai krūviai, geresnio pažymio jos gali nebesitikėti.
„Dukra iš mokyklos tądien grįžo su ašaromis akyse, - pasakojo Birutės mama Judita. (Mokinės ir jos motinos vardai pakeisti jų prašymu.) – Išgirdusi, kaip mokytoja vertė dukrą rinktis žemesnio lygio egzaminą, įsiutau. Jau žadėjau eiti į mokyklą, bet Birutė mane sulaikė - juk dar visą pusmetį reikės mokytis. Dar nežinia, kaip konfliktas su mokytoja ir direktoriumi galėtų paveikti dukros pažymius ir psichologinę atmosferą klasėje. Iš pradžių negalėjau suprasti tokio pedagogės elgesio. Pati esu ilgai dirbusi mokykloje ir žinau, kad mokytojo pareiga paskatinti vaiką, suteikti jam vilties, padrąsinti ir padėti pasiruošti egzaminui, o ne priešingai - gniuždyti ir versti abejoti savo jėgomis. Panašiai buvo atsitikę su vokiečių kalbos mokytoja. Žinodama, kad šis dalykas Birutei sekasi sunkiau, jau nuo mokslo metų pradžios samdžiau repetitorių. Kai bandomasis kontrolinis darbas buvo įvertintas aštuonetu, pati mokytoja neprieštaravo, kad dukra laikytų valstybinį egzaminą. Po keistosios istorijos pamokos dukra man paaiškino – mokyklą ketinama iš vidurinės reformuoti į pagrindinę. Šioje mokykloje mokytojai turi nedaug pamokų. Su pertvarka laukiama etatų mažinimo. Istorijos mokytoja, kaip ir kitų dalykų pedagogai, bijo, kad kuris nors jos mokinys gali neišlaikyti valstybinio egzamino. Tai lyg ir būtų blogo mokytojos darbo rodiklis. Mokiniai puikiai jaučia, kokiomis nuotaikomis gyvena pedagogai, bet juk dėl to jie neturi nukentėti.“
Gauna skundų
Moksleiviai puikiai žino, kad net prastas valstybinio egzamino pažymys yra daug vertingesnis nei geresnis mokyklinio egzamino įvertinimas. Privalomąjį egzaminą laikęs mokykliniu lygiu abiturientas negali svajoti apie aukštąją mokyklą.
V.Kazakauskienė sakė, kad ir Švietimo skyrius yra gavęs abiturientų tėvų skundų dėl vertimo pasirinkti žemesnio lygio abitūros egzaminą. Pasak jos, egzaminų rezultatai neturėtų būti vertinami kaip mokytojų darbo rodiklis. Juk mokomi įvairių gabumų bei darbštumo vaikai. Juk neretai ir labai geri mokytojai nepajėgūs išmokyti tinginių.
Visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kai prastai besimokantys mokiniai rizikuodami neišlaikyti renkasi valstybinį egzaminą. Pasak V.Kazakauskienės, tik mokinių reikalas, kokio lygio egzaminą pasirinkti.
Profsąjungos vengia
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė mokytoja Laima Juknienė stebisi, kad iš didžiulio beveik 500 pedagogų būrio tik apie 15 procentų yra profsąjungos nariai. „Prasidėjusi pertvarka gąsdina mokytojus, tačiau jie linkę pasyviai stebėti, kas bus. Mokytojai yra pasyvūs ne tik kovodami dėl savo darbo vietų, jie yra pasyvūs ir kaip piliečiai visose gyvenimo sferose, - sakė L.Juknienė. – Net žinodami, kad gali netekti darbo pedagogai nesikreipia į profsąjungą. Prieš keletą metų, kai buvo naikinama pradinė „Aitvarėlio“ mokykla, jos mokytojos, profsąjunga labai aktyviai kovojo dėl jų likimo. Mūsų nuopelnas, kad 7 mokytojos neliko be darbo, pavyko įdarbinti jas visas.“
Klaipėdoje daugiau, nei reikia yra lietuvių, vokiečių, rusų kalbų mokytojų. Jau dabar darbo neturi apie 50 pradinių klasių mokytojų. Uostamiestyje per daug istorikų, choreografų, kūno kultūros, muzikos mokytojų. Trūksta - informatikos, anglų kalbos, fizikos, chemijos, matematikos mokytojų. Planuojama sudaryti sąlygas nepaklausių specialybių mokytojams persikvalifikuoti. Tačiau ne kiekvienas humanitaras gali ir nori tapti tiksliųjų mokslų žinovu. Pasak L.Juknienės, labiausiai pažeidžiami 35 – 57 metų pedagogai, dirbantys tokiose mažose, kaip „Vyturio“, mokyklose, kur daug mokytojų turi mažai pamokų. Dar keletą metų, kol Klaipėdos mokyklos bus pertvarkytos, mokinių bei mokytojų interesai gali susikirsti.
Naujausi komentarai