- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmąjį karantiną Lietuva taikė vienus griežčiausių ribojimų, nors pasiekti tą patį koronaviruso suvaldymo rezultatą greičiausiai buvo galima pasiekti ir su švelnesnėmis priemonėmis, teigia tyrimą atlikę ekspertai.
„Reikia konstatuoti, kad palyginamoji Lietuvos ir užsienio valstybių taikytų koronaviruso paplitimo suvaldymo priemonių analizė atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su užsikrėtimų situacija, Lietuvoje taikytos vienos griežčiausių priemonių“, – pirmadienį pristatydama mokslininkų atliktą tyrimą sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorė Lyra Jakulevičienė.
„Ekspertai daro išvadą, jog tikėtina, kad panašių pandemijos suvaldymo rezultatų, tai yra tai, ką pasiekė mūsų kaimyninės valstybės, Lietuvoje buvo galima pasiekti taikant ne tokias griežtas ribojimo priemones“, – sakė ji.
MRU teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai-ekspertai atliko pandemijos metu priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir finansinių aspektų vertinimą. Jie analizavo nuo kovo iki rugsėjo galiojusius įstatymus, priimtus Vyriausybės sprendimus ir pan.
Pasak L. Jakulevičienės, ekspertai konstatavo, kad valstybės institucijos tinkamai kvalifikavo padėtį, jog nebuvo pagrindo nepaprastajai padėčiai įvesti, be to, daugeliu atveju taikyti ribojimai atitiko Konstitucijos, tarptautinės teisės, būtinumo ir proporcingumo principus.
Tikėtina, kad panašių pandemijos suvaldymo rezultatų, tai yra tai, ką pasiekė mūsų kaimyninės valstybės, Lietuvoje buvo galima pasiekti taikant ne tokias griežtas ribojimo priemones.
Anot tyrimo, proporcingu galima laikyti teisės į mokslą ribojimą, kadangi buvo sudaryta alternatyva mokytis nuotoliniu būdu, taip pat iš dalies judėjimo laisvės ribojimą.
Tačiau ekspertai vis dėlto nustatė tam tikrus pažeidimus įvedant kai kuriuos ribojimus, jie daugiausia susiję su žmogaus teisėmis ir dalies ūkinės veiklos uždraudimu.
Pirma – draudimai, paskui – įstatymai
Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad kovą įvedant visuotinį karantiną pirmiausia buvo nustatyti tam tikri ribojimai, o vėliau pataisyti įstatymai, kad Vyriausybei tai būtų leidžiama padaryti.
„Susiklostė tokia situacija, kad tuo metu, kai buvo priimtos Vyriausybės priemonės, numatyti tam tikri apribojimai, du pagrindiniai įstatymai, kurių pagrindu įvestas karantinas, tiek Civilinės saugos įstatymas, tie Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas arba numatė gana abstrakčias nuostatas, arba išvis nenumatė galimybės visoms toms teisėms, kur buvo nustatyti apribojimai, tokių apribojimų taikyti“, – teigė L. Jakulevičienė.
MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė konstatavo, kad tam tikrą laiką Vyriausybė priiminėjo sprendimus neturėdama tam įgaliojimų, pagrįstų įstatymais.
Tyrimą atlikę teisininkai taip pat pasigedo tinkamos parlamentinės kontrolės tuo metu, kai Vyriausybė skelbė draudimus ir ribojimus.
„Kai yra imamasi tokių svarbių priemonių, itin svarbu, kad būtų vykdoma parlamentinė Seimo kontrolė. Pirmojo karantino metu to nebuvo“, – sakė L. Jakulevičienė.
Kai kurie ribojimai – neproporcingi
Tyrėjų teigimu, proporcingu negalima laikyti buvusio sprendimo visus iš užsienio atvykusius asmenis priskirti turėjusiųjų aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiuoju grupei ir įpareigoti juos iškart izoliuotis.
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant šį nurodymą žmonės diskriminuoti pagal socialinę padėtį.
„Jeigu žmonės grįžo iš Tailando, jiems izoliacijai pasiūlyti neblogi viešbučiai, tokie kaip „Crowne Plaza“, o žmonės, atvykę iš Didžiosios Britanijos, darbininkai buvo sugrūsti į bendrabučius“, – tvirtino jis.
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl koronaviruso grėsmės kai kuriems žmonėms buvo apribota rinkimų teisė. Prie neproporcingų žmogaus teisių pažeidimo jie priskyrė ir draudimą lankyti globos, slaugos, gydymo įstaigose buvusius šeimos narius, pasimatymų uždraudimą įkalinimo įstaigose dar iki oficialaus karantino įvedimo.
„Tos priemonės, manoma, neatitiko iš konstitucinės ir tarptautinės teisės kylančių reikalavimų“, – sakė L. Jakulevičienė.
V. Valentinavičiaus teigimu, Seimo kontrolieriai yra gavę skundą ir dėl to, kad per pirmąjį karantiną buvo laikinai sustabdytas planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
„Toks besąlygiškas paslaugų apribojimas neindividualizuojant sukelia papildomą pavojų žmogaus gyvybei“, – tvirtino jis.
Parama verslui – neefektyvi
T. Birmontienė atkreipė dėmesį, kad tiek pavasarį, tiek dabar Vyriausybė uždraudė tam tikrų verslų veiklą, nors įstatymai tokios galimybės nenumato.
„Įstatymai kol kas kalba apie ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygas, apie tam tikrus apribojimus, bet nekalba apie draudimą. Matome, kad ir pirmojo karantino metu, ir dabar apskritai draudžiama tam tikra ūkinė veikla“, – sakė ji.
Konstitucinės teisės specialistė taip pat pabrėžė, kad tokio draudimo negali būti be kompensavimo mechanizmo.
Tuo metu, ekspertų teigimu, pirmojo karantino metu teikta pagalba verslui padėjo tik suvaldyti koronavirusą, bet didesnio ekonominio efekto neturėjo.
„Daugelis taikytų priemonių, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimai, kompensacijos ir panašūs dalykai, ekonominio efekto neturėjo, nes jų pobūdis buvo labiau socialinių pasekmių švelninimas nei ekonominės priemonės. Bet trumpalaikėje perspektyvoje tai padėjo stabilizuoti ekonominius procesus“, – teigė L. Jakulevičienė.
Paramos verslui priemonių įgyvendinamas nebuvo tinkamas.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje sparčiausiai tarp Europos Sąjungos valstybių augo nedarbas.
Ekspertų nuomone, viena to priežasčių – netinkama parama verslui.
MRU Viešo valdymo ir verslo fakulteto docento Dangio Gudelio duomenimis, per karantiną kelionių agentūrų pardavimų pajamos sumažėjo 98 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, apgyvendinimo veiklos pardavimo pajamos – 70 proc., oro transporto – 67 proc. ir panašiai.
„Paramos verslui priemonių įgyvendinamas nebuvo tinkamas. Pavyzdžiui, prastovų kompensavimo mechanizmas, palyginti su kitomis šalimis, buvo apsunkintas. Verslo įmonėms keltos papildomos sąlygos, kad jos turi prisidėti prie prastovos kompensavimo, įsipareigoti šešis mėnesius išlaikyti darbo vietą. Tuo metu kitose šalyse parama skirta automatiškai, greitai, pagal principą „iš pradžių duodu, o paskui aiškinuosi“, – tvirtino D. Gudelis.
„Daugelis įmonių, apsvarsčiusios visas alternatyvas, pasirinko geriau atleisti darbuotojus, o ne naudotis prastovų mechanizmu“, – pridūrė jis.
Pirmasis visuotinis karantinas Lietuvoje galiojo nuo kovo 16-osios iki birželio 17-osios. Antrąjį karantiną Vyriausybė paskelbė lapkričio 7-ąją, jo pabaiga numatyta kitų metų sausio 31-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertas: dėl ribojimų per Velykas kalbėti anksti, priklausys ir nuo atmainos plitimo
Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narys, Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas sako, kad dar anksti kalbėti dėl laikinų ribojimų per šv. Velykas, tai priklausys ir nuo „britiškosios“ COVID-19 atmainos plitimo. ...
-
Ieškomas investuotojas Sendvario daugiafunkciam centrui statyti
Jau paskelbta privataus investuotojo atranka Sendvario daugiafunkcio centro statybai. Pasiūlymų bus laukiama iki gegužės 26 dienos. Planuose – statybas pradėti už poros metų, o pirmieji auklėtiniai darželio ir mokyklos duris turėtų praverti ja...
-
Vasarį Kuršių marias užteršė termofikacinis vanduo su rūsio grindų nuosėdomis2
Vasarį į Kuršių marias tekėjo ir jas užteršė termofikacinis vanduo su rūsio grindų nuosėdomis, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). ...
-
Tautinių mažumų vaikams – daugiau valandų ugdymui lietuvių kalba7
Nuo rugsėjo tautinių mažumų vaikams ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse bus sustiprintas ugdymas lietuvių kalba, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ...
-
Kariai padeda NVSC specialistams oro ir jūrų uostuose tikrinti keleivius
Lietuvos kariai nuo antradienio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams padeda tikrinti atvykstančiuosius oro ir jūrų uostuose, pranešė kariuomenė. ...
-
Krikščioniškos religinės bendrijos reiškia nepritarimą Stambulo konvencijai ir partnerystei42
Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos antradienį išplatino kreipimąsi, kuriame reiškia savo nepritarimą Stambulo konvencijai ir partnerystės įteisinimui. ...
-
Žmonės veržiasi į valstybės tarnybą: gauta 40 proc. daugiau prašymų2
Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką organizuojantis Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pernai gavo net 40,7 proc. daugiau pretendentų prašymų dalyvauti valstybės tarnautojų konkursuose ir pakaitinių tarna...
-
Eksperto išvada: dėl skilimo evakuotas daugiabutis saugus, gyventojams galima grįžti7
Pirmadienį vakare iš sostinės Gabijos gatvėje esančio daugiabučio evakuoti gyventojai galės į jį sugrįžti, nustatyta, kad namas yra saugus eksploatuoti, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Rinkitės saugų greitį: mažesnio intensyvumo keliuose yra slidžių ruožų
Antradienio popietę mažesnio eismo intensyvumo keliuose gali būti slidžių ruožų, įspėja Automobilių kelių direkcija. ...
-
Ekspertai siūlo atverti dideles parduotuves su atskirais įėjimais8
Vyriausybės ekspertų taryba siūlo leisti dirbti didesnėms nei 300 kvadratinių metrų parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus, bet nustatyti joms reikalavimus riboti srautus, reikalauti medicininių kaukių ar respiratorių, reguliariai testuoti darb...