„Gal ne apie namelius dabar reikia šnekėti, o apie žiemines, apie bunkerius – ir paklauskite, ar galima įsirengti bunkerį miške savo saugumui, savo šeimos saugumui. (…) Jeigu aš dabar savo miške pradėsiu rengti bunkerį, aš teisėtai elgsiuosi? Man atrodo, visi ateis, sulėks, sakys tu čia pažeidi aibę įstatymų“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo A. Gaižutis.

Anot jo, diskusijas reikėtų pradėti nuo to, kaip apskritai miškų savininkai galėtų laisviau naudotis turimomis teritorijomis.

„Savininkai dabar pastatyti į tokią situaciją, kad jie savo miške netgi negali atvažiavę su šeima palapinės pasistatyti, ten praleisti laisvalaikį, jeigu ten nėra įteisintos stovyklavietės. Gauna dideles baudas, mes tokių atvejų ne vieną turime, ir žmones tas labiausiai piktina“, – tikino LMSA vadovas.

A. Gaižutis taip pat teigė pasigendantis su siūlomais pokyčiais susijusios aiškesnės Aplinkos ministerijos komunikacijos.

Šitas sprendimas, noriu pasakyti, kad su savininkais nei aptartas, nei išdiskutuotas, net nepristatytas.

„Šitas sprendimas, noriu pasakyti, kad su savininkais nei aptartas, nei išdiskutuotas, net nepristatytas“, – kalbėjo jis.

„Jau antrą savaitę organizuojame sueigas Dzūkijos, Aukštaitijos (miškų savininkų – ELTA) – Aplinkos ministerijos ne tik kad vadovybė akių nerodo pasišnekėti su miškų savininkais, pasikonsultuoti, pasiaiškinti, bet netgi žemiausio lygio klerko neatsiunčia į tokius susitikimus pristatyti savo sprendimų“, – aiškino A. Gaižutis.

Viceministras: dėl naujo reguliavimo kylančias grėsmes galima suvaldyti

Siūlymų oponentams keliant klausimus, ar pakeitus tvarką nebūtų atverta daugiau galimybių urbanizuoti miškų zonas, jas užstatant ir taip naikinant miškus, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis tikino, jog pažeidimai būtų stabdomi vykdant teritorijų planavimą.

„Aplinkos ministerija nepamiršo, kad egzistuoja teritorijų planavimas ir kad visus procesus galima suvaldyti daugiau mažiau. (…) Visur kalbama ne apie pačią namelių statybą, bet visur kalbama apie piktnaudžiavimą, apie tai, kad bus piktnaudžiaujama – (…) tiesiog nepasitikima žmonėmis ir galbūt tais reguliavimo mechanizmais“, – LRT radijui pirmadienį sakė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

„Šiandienai manau, kad orientuotumėmės į teritorijų planavimo dokumentus ir galbūt tas rekreacines teritorijas – tai yra diskusinis klausimas“, – paklaustas, kokiais būdais ministerija užtikrins, jog naują tvarką numatančių įstatymų būtų laikomąsi, kalbėjo jis.

Pagal „aušriečių“ siūlymus, miško žemėje būtų leidžiama miško statyti laikinuosius vasarnamius, kurių plotas neviršija 24 kvadratinių metrų – viceministro manymu, daugeliu atveju net tam nereikėtų kirsti medžių.

„Retame miške nerasi 24 kvadratų laisvų vietos pastatyti (namelį – ELTA)“, – tikino R. Krugelis.

ELTA primena, kad Miškų įstatymo pataisas su frakcijos kolegomis Seime užregistravo „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas. Jei parlamentas siūlymams pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje nereikėtų keisti žemės paskirties.

Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“.

Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos, pataisos draudžia miške pastatytus poilsinius namelius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas.

Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“.

Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.

Šiuo metu įstatymas draudžia miško žemėje statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.