„Norim pradėti diskusijas dėl ateities planų ir mes tikrai kalbamės ir su socialiniais partneriais, ir su pedagogais, kokiu keliu mes turėtume toliau eiti. Tai tikrai diskutuosime ir dėl valstybinių brandos egzaminų, ir galbūt atskyrimo brandos egzamino nuo universitetų stojimo“, – interviu BNS sakė švietimo ministrė.

„Galėtume planuoti, kad pavasario sesijoje mes turėtume jau tuos pakeitimus ir tada dviejų metų laikotarpiu jau galima būtų tikėtis tų sistemos pokyčių tam tikrų“, – pridūrė ji.

R. Popovienės teigimu, svarbiausias siekis – užtikrinti kuo stabilesnę sistemą, kuri įneštų kuo mažiau nerimo mokiniams.

„Noriu akcentuoti, kad tie ilgalaikiai egzaminų laikymo sistemos pokyčiai tikrai nebus kažkokie ypatingai kardinalūs, keliantys nerimą, stresą“, – sakė politikė.

Diskusijas dėl platesnės egzaminų sistemos peržiūros Švietimo ministerija planuoja pradėti sausį. Šiuo metu pagrindinis dėmesys nukreiptas į pasirengimą 2026 metų brandos egzaminų sesijai.

Kitos interviu temos:

– Neištesėtus pažadus mokytojams lėmė Vyriausybės kaita;

– Egzaminų išlaikymo kartelės žeminimas reikalingas situacijai stabilizuoti;

– Sporto valdymo sistemos pertvarka negriaus sporto, o lėšų paskirstymas federacijoms nesikeis;

– Naikinamos Nacionalinės sporto agentūros darbuotojams siūlys darbus kitose institucijose.

– Metų pradžioje sakėte, kad mokytojo profesija turėtų tapti ne prestižine, o gerbiama, kad pedagogams turi būti užtikrintos orios darbo sąlygos... Manau, sutiksite, kad atlyginimas yra svarbi to dalis. Tad kaip nutiko, kad nors kolektyvinėje sutartyje buvo numatytas atlyginimų augimas, tačiau planai pasikeitė ir mokytojai vėl yra nepatenkinti?

– Pagrinde kalbamės su pedagogų profesinėmis sąjungomis ir jų yra tikrai nemažai, penkios. Ir turime su visais suderinti, surasti tuos pačius geriausius sprendimus. Tai profesinių sąjungų kolektyvinės šakos susitarime mes turime tam tikrus nustatytus reikalavimus, kurių tikrai siekiame laikytis. (...)

Šiandien su pagrindinėmis profesinėmis sąjungomis (...) mes tikrai tuos sutarimus randame. Tai yra nuo rugsėjo 1-os 11,5 proc. didinti darbo užmokestį, nuo sausio 1-os 0,7 bazinis dydis didėja visiems. Ir šis didėjimas, na, jis toks būtų ženklus didėjimas trims metams į priekį, ir aš manau, kad ta suma 2027–2028 metams yra numatyta virš 362 mln., tai tokia rekordinė suma, kuri iš tiesų niekada galbūt nėra skirta šitiek darbo užmokesčiui.

Žinoma, mes turime žiūrėti į perspektyvą trimečiame laikotarpyje, kuris tikrai yra vienas iš tų palankiausių variantų pedagogams ir aš tikrai labai nuoširdžiai noriu atliepti tai, kad išties pedagogų darbo užmokestis yra vienas iš prioritetų. Tačiau suprasdami šiais metais ir valstybės biudžetą, kuris yra skirtas šalies gynybai, tikrai norim ir to supratimo, kad kad tų sprendimų surasti tokių palankių kartais būna sudėtinga. Bet akcentuoju, kad šitas pasiūlymas kartu yra surastas su profesinėmis sąjungomis, kurios yra pasirašę kolektyvinį susitarimą – nuo rugsėjo didinti 11,5 proc. ir šitas didinimas vėliau tęsiasi per kelis metus. Tai yra toks tikrai ženklus ir pats optimaliausias pedagogams.

– Bet jūs turėjote nujausti ar žinoti iš anksto, kad Finansų ministerijos pateikti skaičiai netenkins mokytojų. Ar negalvojote iš anksto jau pirminiame variante Finansų ministerijai sakyti, kad negerai taip ir iš karto kovoti už didesnį finansavimą, ar profsąjungas įspėti apie tokią situaciją?

– Pradedant dirbt mes akcentavome, kad pedagogų darbo užmokestis yra vienas iš prioritetinių mūsų veiksmų. Ir dar 19-osios Vyriausybės programoje visada apie tai kalbėjome, diskutavome ir Finansų ministerijoje, bet, kaip žinome, Vyriausybė keitėsi ir dabar mes dirbam 20-oje Vyriausybėje.

Mes, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, taip visa komanda dirbame toliau, bet mes žinome, kiek daug ministerijų yra pasikeitę komandos, pasikeitė ir Finansų ministerijoje. Tad tie derinimai, kalbėjimai ir diskutavimai dėl pedagogų darbo užmokesčio, jie prasidėjo iš naujo ir prasidėjo tada, kai pasikeitė Vyriausybė.

Beveik nuo rudens pradžios mes pradėjome labai aktyviai vėl kalbėti ir kai tiktai gavome tą informaciją, kad mes, ko gero, negalėsime atsižvelgti į tai, ką turime nusimatę kolektyvinėje šakos sutartyje, mes iš karto sėdome kalbėtis ir ieškoti tų sprendimų. Noriu akcentuoti, kad kartu su premjere ir su Finansų ministerija mums iš tiesų pavyko įrodyti, kad mes turim laikytis šakos susitarimų ir ieškoti tų variantų, kurie yra tinkami ir toms profsąjungoms. Tai tame laikotarpyje mes sureagavome labai greitai ir tuos sprendimus radome tikrai labai greitai.

– Tai ar gerai suprantu, kad tiesiog nespėjote tą naująją Finansų ministeriją įtikinti ir surasti su ja to sprendimo?

– Taip, kadangi, kaip aš ir noriu akcentuot, keitėsi Vyriausybės ir turėjome iš naujo pradėti pokalbius.

– Susitikote su pono Andriaus Navicko atstovaujama profsąjunga. Kaip sekėsi jums šis pokalbis? Ar pasiekėte pagaliau kažkokį susitarimą?

– Mes buvome susitikę toliau pasikalbėti dėl pedagogų darbo užmokesčio derinimo ir džiaugiuosi, kad susitinkam, kalbam, ieškom tų sprendimų. Pokalbis buvo tikrai konstruktyvus ir buvome susitarę, kad pateiksime atsakymą į jų siūlymą.

Jie siūlė, kad darbo užmokestis pedagogams 2026 metų nuo sausio 1-osios didėtų 8 proc., tačiau mes siūlome tokį atlyginimo didinimo variantą, kuris mokytojams būtų finansiškai palankesnis. Ir tas variantas yra, kad nuo rugsėjo 1-os siūlome didinti 11,5 procento. Svarbu paminėti, kad nuo sausio 1-os bet kokiu atveju 0,71 proc. didės pareiginės algos bazinis dydis. Tad iš viso tuo pirmu variantu atlyginimai kitąmet augtų 12,26 procento. Tai manau, kad kad šiuo ilguoju finansiniu laikotarpiu, tai yra pats geriausias variantas pedagogams, nes didinimas 11,5 proc. tolygiai pereitų ir į 2027, ir į 2028 metus, kadangi biudžetas yra formuojamas dabar trimetis.

Ir norėčiau akcentuoti, kad visgi, jeigu mes kartu skaičiuotumėme ne tik pedagogus, bet ir lėšas mokslo darbuotojams, tai vien 2027 metais ir 2028 metais kasmet būtų skiriama po 362 mln. eurų ir tai būtų tikrai rekordiškai daug lėšų, kurios iki šiol būdavo skiriamos pedagogams ir mokslo darbuotojams per metus. Mūsų siūlymas buvo toks, tačiau profesinės sąjungos Audriaus Navicko netenkino šitas siūlymas.

Tikrai diskutuosime ir dėl valstybinių brandos egzaminų, ir galbūt atskyrimo brandos egzamino nuo universitetų stojimo.

– Trečiadienį organizuojamas mitingas. Ar kalbėjotės apie tai su ponu Navicku ir kaip jūs vertinat tai, kad prie jūsų ministerijos susirinks mokytojai?

– Siūliau galbūt ir dar kartą susitikt, pasišnekėti, tačiau jie yra nusprendę rengti mitingą. Tiesiog vertinu, kad mitingai, protestai tikrai yra normali demokratinės visuomenės valios išraiška. Ir tikrai išklausysiu mitingo dalyvius, kalbėsiuosi taip pat, kaip ir pastarosiomis savaitėmis, kai diskutavome derybų su profesinėmis sąjungomis metu. Manau, kad išsakyti savo nuomonę jie tikrai turi teisę ir susitiksime, dar kartą pakalbėsime ir su su mokytojais, kurie dalyvaus.

Labai nuoširdžiai noriu pakviesti visą pedagogų bendruomenę įvertinti realius skaičius ir atsižvelgti ne tik į 2026-uosius, bet ir į vėlesnių metų perspektyvą, kuri tikrai mokytojų atžvilgiu yra palanki.

– Suprantu, kad pati išeisite, susitiksite su žmonėmis?

– Taip, žinoma.

– Savaitės pradžioje paskelbė ir aukštųjų mokyklų darbuotojai, kad jungiasi prie mitingo, nes jie taip pat nepritaria tvarkai, kaip bus didinami atlyginimai, jie irgi nori, kad atlygis būtų didinamas nuo sausio, o ne nuo rugsėjo. Ar kalbėjote su jais?

– Mes su jais taip pat buvom susitikę, ir ne vieną kartą. Iš pradžių supratau, kad tenkina juos tas pasiūlymas, bet dabar matau, kad jie taip pat išsakė tą poziciją, kad norėtų nuo sausio (atlyginimų didėjimo – BNS). Supratau, kad jie rytoj irgi ateis į mitingą, tai taip pat šnekėsimės ir žiūrėsime, kokios nuotaikos jų.

Bet dar kartą labai noriu pakviesti visą pedagogų bendruomenę įvertinti tuos realius skaičius, juolab, kad tie skaičiai į ateitį žiūrint tikrai yra labai palankūs. O šitas laikotarpis tikrai yra sudėtingas ir ne tik finansų paskirstymo prasme, tiesiog turime būti tikrai vieningi, stiprūs ir galbūt kartu leistis į tam tikrus kompromisus, ieškoti sutarimo, nes Vyriausybė tikrai jau padarė tai, kad numatė tikrai rekordinius finansus 2027 ir 2028 metams tam, kad pedagogų darbo užmokesčio padidėjimas išliktų stabilus.

– Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius yra sakęs, kad ministerija yra tiesiog nepajėgi pasiūlyti alternatyvų. Ir jūs dabar akcentuojate, kad pedagogai, mokslo darbuotojai turėtų įvertinti situaciją, kokie yra realūs variantai. Tai kaip suprantu, kai susitiksite su susirinkusiais žmonėmis, bandysite jiems perteikti būtent šią mintį, kad neturite, iš kur pasiūlyti didesnio finansavimo ir kitokio varianto didinimo?

– Mes perskaičiavom tikrai labai daug variantų. Mes skaičiavom ir 5 proc., ir 7,6 proc., ir 8 proc., ir 9,2 procento. Mes perskaičiavom įvairius variantus ir dar kartą noriu akcentuoti, kad ministerijos siūlomas atlyginimų didinimo variantams mokytojams finansiškai yra pats palankiausias.

– Pereikime prie kitos temos. Iki egzaminų atrodo dar gana daug laiko, galbūt ir patys mokiniai apie juos tiek negalvoja, kiek žiniasklaidoje kalbama. Bet vis dėlto, praėjusią savaitę švietimo viceministras Jonas Petkevičius užsiminė, kad šiandien (antradienį – BNS) turėtų būti baigtos diskusijos su partneriais apie artimiausius pokyčius dėl šių metų egzaminų tvarkos. Kokie šių diskusijų rezultatai?

– Tie mokiniai, kurie gyvena jau mokyklos baigimo nuotaikomis, tai jie tikrai ruošiasi egzaminams ir, man atrodo, jau prasidedantis rugsėjis yra tas laikas, kai iš tiesų jau sukasi mintys apie egzaminus.

O mes, kaip Švietimo ministerija, tai lygiai taip pat – baigėsi valstybinių brandos egzaminų sesija, ją įsivertinome, išanalizavome, kadangi po reformos šitie buvo pirmieji metai, kada mes jau iš tiesų galėjome tam tikrus rezultatus pamatyti. Žinoma, pavasarį turėjom jau tam tikrus rezultatus, kurie parodė, kuria linkme turėtume eiti, kokius sprendimus daryti.

Iki gruodžio 1-os turime patvirtinti valstybinių brandos egzaminų vykdymo ir organizavimo aprašą, kuriame nemažai ir įvairių techninių dalykų, kurie galbūt pavasarį mums parodė, kuria linkme eiti, ką turime taisyti, į ką atkreipti dėmesį.

Bet taip pat ir pagrindinis dalykas yra egzaminų išlaikymo kartelės nustatymas. Tai, man atrodo, yra ko gero svarbiausia, aktualiausia valstybinių brandos egzaminų organizavime. Bet, žinoma, yra ir kiti aspektai. Tai mes šiais metais tikrai pateikėme svarstymui ir dėl perlaikymo valstybinių brandos egzaminų lietuvių ir matematikos galimybės, nes žinome, kad galima buvo perlaikyti tik lietuvių kalbą, matematikos nebuvo galima. Tai dabar tikrai norim sudaryti sąlygas mokiniams, kad ir matematiką galėtų perlaikyti tais pačiais metais. Taip pat pasiūlėme ir sulaukėme, kiek žinau, pritarimo, (...) kad jeigu pasirenka mokinys A lygį, tai perlaikant, jeigu nori, gali pasirinkti žemesnį B lygį.

Tai tikrai tam tikrų pakeitimų yra tam, kad orientuojamės į vaiko sėkmę, kad iš tiesų mokiniams sektųsi ir kad jie galėtų siekti savo tikslo.

– Kaip minėjote, svarbiausias vis tiek aspektas yra tie 25 dabar siūlomi taškai, kad būtų pažeminta kartelė nuo 35. Diskusijose su švietimo bendruomene švietimo, kokia buvo jų reakcija į šį siūlymą?

– Valstybinių brandos egzaminų sesiją organizuojant mes turime  trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Trumpuoju laikotarpiu norim stabilizuoti tą valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo sesiją tam, kad mums nepasikartotų tas 2025 metų pavasario scenarijus. Ir, žinoma, tas ilgasis laikotarpis, kad turėtume parengti ilgalaikį planą, kad egzaminų sistema taptų stabili ir kokybiška ir šis sprendimas turi būti priimtas likus dviem metams iki jų įsigaliojimo.

Laikinai, kol bus peržiūrėtos ugdymo programos, kol bus mokyklos aprūpintos vadovėliais, subalansuotos egzaminų užduotys, nekenkiant reikalavimų aukštesnio lygmens pasiekimams, reikalingiems stoti į aukštąsias mokyklas, mes iš tiesų norime sudaryti galimybes, kad kuo daugiau moksleivių įgytų ir gautų brandos atestatus. Tai siūlome dėl to koreguoti išlaikymo kartelę iki 25 tam, kad vaikai galėtų ruoštis egzaminams ir mūsų pagrindinis tikslas, kad būtų kuo mažiau nerimo, kuo mažiau streso ir kad vaikas iš tiesų orientuotųsi į sėkmę.

Dabar dvi savaites turėjome tą laikotarpį, kada laukėme pasiūlymų ir per tas dvi savaites labai intensyviai susitikinėjome su įvairiomis pedagogų asociacijomis, mokyklų vadovų asociacijomis, su moksleivių sąjunga, su visais socialiniais partneriais, nes mums iš tiesų yra labai svarbu ta nuomonė.

Žinoma, nuomonių yra įvairių ir mes girdime, kad tos nuomonės yra skirtingos, bet norime akcentuoti, kad yra tikrai ir daug mūsų socialinių partnerių, kurie pritaria. Tai ir moksleivių sąjunga akcentuoja, kad tikrai šituo trumpuoju laikotarpiu, laikinai, kol mes iš tiesų stabilizuosime ir ugdymo programas, ir, kaip sakau, aprūpinsime ir vadovėliais, tikrai turime kalbėti apie tas kartelės išlaikymo korekcijas ir dėl to tas siūlymas yra iki 25.

– Bent viena iš kritikų, kuri buvo pasirodžiusi viešojoje erdvėje dėl kartelės keitimo, yra ta, kad sprendimai turėtų būti orientuoti labiau į tai, jog būtų paruošiamas mokinys, kad pasiektų iškeliamus reikalavimus, o ne kad būtų kuo didesnis brandos atestatų skaičius išduodamas. Suprantu, kad mes dabar kalbame tik apie einamąjį laikotarpį, bet ar neįžvelgiate logikos tokioje kritikoje, kad ne pati kartelė yra problema, o paruošimas mokinių?

– Jeigu mes kalbame apie apie išlaikymo kartelę, tai mes turėtume galbūt prisiminti ne tiktai tai, kas buvo pernai, kai buvo kartelės išlaikymas 35 nustatytas, bet mes turėtume tada gal prisiminti ir kai anksčiau ji buvo ir 16. Ir tada nežinau, kur buvo kritikai ir kodėl niekas nekėlė tokių klausimų, nes ji visą laiką buvo koreguojama ir tai yra tik susitarimo klausimas. Visi yra orientuoti į patį geriausią rezultatą, tačiau mes turime sudaryti ir tiems moksleiviams, kuriems galbūt sunkiau kažkas tai sekasi, įgyti brandos atestatą tam, kad jis galėtų siekti tam tikros kvalifikacijos, kad galėtų siekti amato ar dar kažkokių tai savo gyvenime tikslų. Ir aš manau, kad 25 ta kartelė mums tikrai parodys, kuriuo keliu mes turime toliau eiti. (...)

– Kai teikėte pasiūlymus, iš karto viešai deklaravote, kad iš pradžių visa tai aptarsite su suinteresuotomis grupėmis, ir kaip dabar pasakojate. Ar turėjote iš karto alternatyvų kažkokių, kad galbūt nekeisti kartelę, o kažką kitą daryti? Ar čia buvo toks jau faktas, kad kartelė vienaip ar kitaip turės keistis, tiktai priklausys, koks tai bus skaičius?

– Pamatę tuos rezultatus 2025 metų pavasario, tikrai matėme, kad ta kartelė buvo per aukšta, nes ir vertinimo komiteto sprendimas pridėti dešimt balų tam, kad užtikrinti, kad vaikai, mokiniai galėtų pasiekti savo tikslus studijuoti tiek kolegijose, tiek universitetuose, iš tiesų parodė, kad kartelės 35 nustatymas yra tikrai per didelis. Ir tas neišlaikymo rodiklis, mes matėme, kad buvo ne tik matematikos, buvo ir biologijos, ir kitų dalykų. Tai tas labai aiškiai parodė ir patys moksleiviai, ir pedagogai, daugelis tada pasisakė, kad kartelė 35 yra tikrai išlaikymo per aukšta, ir juolab, kad ji buvo prieš tai 16. Tas šuolis toks nepamatuotas, neapskaičiuotas ir nepagrįstas duomenimis, jis labai tą aiškiai parodė, kad mes turim koreguoti.

– Kaip ir pati užsiminėte, toliau bus bendrai egzaminų sistema visa peržiūrima, ir jūsų viceministras užsiminė, kad sausį prasidės diskusijos. Dar kalbame apie visa tai, kas dar tik nutiks, bet vis tiek, prieš pradedant diskusijas, reikia joms pasiruošti ir su kažkokiais galbūt pasiūlymais iš karto ateit ar su idėjomis. Galbūt jau turite tokius orientyrus, atspirties taškus, ką pristatysite visuomenei, kuomet pradėsite diskusijas?

– Tikrai norim pradėti diskusijas dėl ateities planų ir mes tikrai kalbamės ir su socialiniais partneriais, ir su pedagogais, kokiu keliu mes turėtume toliau eiti. Tai tikrai diskutuosime ir dėl valstybinių brandos egzaminų, ir galbūt atskyrimo brandos egzamino nuo universitetų stojimo. Na, įvairių yra nuomonių ir aš manau, kad susitikimuose mes tai galėsime išgryninti ir tiesiog visi kartu apsvarstyti. Dabar galbūt nenorėčiau labai taip diskutuoti šiuo klausimu.

– Užsiminėte apie atskyrimą stojimo į universitetą nuo brandos egzaminų laikymo. Ar čia idėja iš anksčiau atkeliauja, ar čia dabar pastūmėta yra to, kas įvyko pavasarį, vasarą šią?

– Dažnai tikrai girdime diskusijose tuos pasiūlymus (...). Yra tokių pamąstymų, galbūt galėtų būti ir vienas valstybinis brandos egzaminas, o kiti egzaminai pasirenkami. Na, įvairiausių pamąstymų yra, mes tikrai pateiksime tuos siūlymus ir diskutuojant ieškosim geriausių variantų.

– Bet laiko kontekste, kada tie jūsų minimi pokyčiai galėtų būti įgyvendinti?

– Galėtume planuoti, kad pavasario sesijoje mes turėtume jau tuos pakeitimus ir tada dviejų metų laikotarpiu jau galima būtų tikėtis tų sistemos pokyčių tam tikrų. Bet, žinoma, noriu akcentuoti, kad tie ilgalaikiai egzaminų laikymo sistemos pokyčiai tikrai nebus kažkokie ypatingai kardinalūs, keliantys nerimą, stresą (...). Labai atsakingai priimsime sprendimus, labai atsakingai norime išgirsti ir visuomenės nuomonę, kartu priimti tuos sprendimus ir tikrai kartu jų ieškoti.

Bet pagrindinis tikslas, kad ta sistema kuo mažiau keistųsi, kuo mažiau įneštų nerimo, to streso. Ir šiandien dėl mūsų siūlymo kartelės koregavimo tam tikrų nuomonių girdžiu ir iš tam tikrų mokykloje dirbančių pedagogų, ir pačių vaikų (...), kad 25 ar kažkoks kitas koregavimas kartelės yra gerai, nes tikrai vaikai, ruošdamiesi egzaminams, šiandien jaučia labai didelį stresą, nerimą ir aš manau, kad normalu, kad galimybė suteikti vaikams tą kelią į sėkmę ir stabilizuoti tą situaciją, kad kad būtų kuo mažiau streso, šiandien yra būtinybė.

– Pereikime prie kitos temos. Jūs esate pristačiusi ir sporto valdymo sistemos reformą. Sakėte, kad pokyčiai bus minimalūs, nebus mažinamas finansavimas, o ir sportininkų organizacijos bus labiau įtraukiamos į tuos sprendimus. Atrodytų, jog turėtų būti ir patiems sportininkams patrauklus šis pokytis, bet vis tik jie yra sunerimę. Tai ar čia per mažai buvo išdiskutuota prieš paskelbiant planus, ar išties yra dėl ko nerimauti?

– Aš gal norėčiau akcentuoti, kad tai nėra ta reforma, kuri, kaip mes girdime, griauna sportą, ar tai įneša kažkokio tai labai didelio nerimo, streso, kad tai yra labai dideli pokyčiai. Tai iš tiesų yra tam tikri pakeitimai, kurie daugiau atliepia ir mūsų Vyriausybės programą, kurioje yra numatytas ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimą, kuris įneštų gal daugiau skaidrumo vertinant projektus, paraiškas, daugiau objektyvumo.

Mūsų pokyčiai yra vykdomi dėl to, kad buvo atliktas ir tam tikras auditas, kuris parodė, kad iš tiesų šiuo metu sporto srityje valdomų projektų yra užfiksuotas ir toks neskaidrus galbūt, nekonstruktyvus, neobjektyvus vertinimas. Kartais ir sporto lėšų paskirstymas visiškai ne pagal prioritetus (vyksta – BNS). Tai natūralu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi reaguoti į tokius vertinimus ir ieškoti tam tikrų sprendimų.

Šiandien dienai yra Nacionalinė sporto taryba ir Nacionalinė sporto agentūra. Nacionalinė sporto taryba iš esmės yra patariamoji institucija, o Nacionalinė sporto agentūra yra institucija, kuri atlieka tam tikras funkcijas, administruoja lėšas, administruoja vykdomus projektus. Norim tiesiog reorganizacijos būdu sujungti šias dvi institucijas, kad būtų skaidresnis, objektyvesnis šių institucijų darbas, kad atlieptų ir daugelio nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į šiuos procesus.

Noriu pabrėžti, kad lėšų paskirstymas federacijoms tikrai nesikeis. Tie aprašai, kurie yra patvirtinti, jie taip ir liks, ir jeigu pačios federacijos iškelia klausimą dėl tam tikrų kriterijų, tik tada bus peržiūrima. O šiaip tai iš tiesų niekas iš esmės nesikeis. Lėšų poreikis ir skyrimas taip pat nesikeis. (...)

– Grįžtant prie finansavimo paskirstymo federacijoms – jeigu tai skirs Nacionalinė sporto taryba, o ją sudarys sporto atstovai, tam tikrų federacijų nariai, ar nebus taip, kad tai bus nulemta tarpusavio susitarimų, o ne objektyvių kriterijų, ir nekils tokių įtakos, interesų kovų?

– Tikrai nebus, dėl to ir daromi šitie pakeitimai. Šitie pakeitimai iš tiesų yra daromi pagal Kultūros ministerijos pavyzdį, veikiančią Kultūros tarybą, kur iš tiesų yra ir ekspertai, ir tarybos nariai, ir žmonės, kurie renka tuos tarybos narius, ir būtent visas koordinavimas vyksta iš tiesų skaidriai, įsitraukiant, kaip aš minėjau, ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tai aš manau, kad būtent šita pertvarka ir siekiama didesnio sporto bendruomenės įsitraukimo bei skaidrumo. Bendruomenės, kurios deleguos savo atstovus, tai jos būtent ir priims tuos sprendimus, jos geriausiai jaus tuos poreikius, geriausiai jaus prioritetus ir aš manau, kad kaip tik išsidiskutuojant visiems kartu bus geriausiai priimami sprendimai. Kaip tik dabar Nacionalinėje sporto agentūroje yra tokie vienašališki galbūt sprendimai priimami vieno asmens, įvertinant tam tikrus projektus.

(...) Įsiklausom, mes į sporto bendruomenę, nes jiems irgi kilo pradžioje klausimų, galbūt čia reikėtų padidinti tą rinkikų skaičių iš kiekvienos organizacijos po kelis ar kažkaip tai kitaip. Mes įsiklausėme, turėjome kelis susitikimus, jie pateikė pasiūlymus, mes dar kartą dabar turėjome susitikimą ir jau pabaigoje visai išsidiskutavom, išplėtėm rinkikų ratą, tikrai kai kur susiaurinom, kai kur padidinom, taip, kaip organizacijom atrodė, kad tai bus geriau. Tai tikrai įsiklausome ir dabar, man atrodo, kad jau tikrai prieiname prie tokio sutarimo, kad šitas projektas, ko gero, atlieps daugumos nuomonę. Žinoma, kad sporto bendruomenė plati ir tikrai daug įvairiausių nuomonių, galbūt tikrai visų neatliepsim, bet mūsų pagrindinis tikslas susitarti ir atliepti daugumos nuomonę.

– Siūlomus pokyčius kritikavo ir jūsų partijos bendražygė, buvusi penkiakovininkė, šiuo metu Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkės pareigas Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Buvo žiniasklaidoje paviešinti ir susirašinėjimai, kur ji kritikavo šią reformą. Ar su kolege esate susėdusi ir padiskutavusi, nuraminusi ją ar paaiškinusi šią reformą plačiau?

– Tų nuomonių tikrai yra skirtingų ir natūralu, kad tos nuomonės skiriasi. Su gerbiama Laura buvom susitikę tikrai ne vieną kartą, diskutavome, ieškojome tų sąlyčio bendrų taškų, tikrai išsakė ir ji savo nuomonę, ir mes norėjome pristatyti projektą, apginti tam tikras pozicijas. Tai svarbiausia, kad tas projektas naujas siūlomas tikrai nepalies, kaip aš ir minėjau, federacijų finansavimo, niekas nuo to nesikeis. Ir tikrai kelis kartus dabar susitinkame, diskutuojame ir pristatome būtent tuos naujus pasikeitimus, siūlymus ir iš sporto organizacijų dėl rinkikų sąrašo praplėtimo, dėl tam tikrų kitų pasikeitimų. Aš manau, kad mes tą sutarimą surasim.

– Tai ar įtikino kolegę jūsų pristatymai?

– Dar dirbame, žinokit, tuo klausimu.

– O galbūt ir pačioje frakcijoje, partijoje didesnę diskusiją sukėlė tai, kiti irgi panoro daugiau sužinoti apie tai, kas čia vyksta?

– Mes kalbėjome tikrai ir savo frakcijoje esam pristatę šį projektą, tikrai neiškėlė labai didelių diskusijų ar kažkokių prieštaringų nuomonių. Tikrai pristatėme, buvo klausimų, palankiai priėmė.

– Prieštaringos reakcijos sulaukė iš kitų Seimo narių, kurie kreipėsi į STT, prašydami įvertinti pokyčius antikorupciniu požiūriu. Jūs sveikinote tokią iniciatyvą, sakėte atkreipsite dėmesį į tas pastabas, kurių vėliau sulauksite, bet ar pati ministerija buvo iki tol atlikusi kažkokį vertinimą reformos dėl galimų rizikų ar jos efektyvumo?

– Aš tik noriu pabrėžti, kad tikrai mes kūrėme šį projektą tiesiog kaip pavyzdį iš Kultūros tarybos. Ir, žinoma, kad mes ir patys atlikome antikorupcinį vertinimą, mes ministerijoje turim antikorupcijos specialistą, kuris iš tiesų visus projektus vertina. Tai mes pastabų negavome, bet tikrai džiaugiuosi ir tai yra natūrali praktika, kai yra kreipiamasi į tam tikras institucijas atlikti tam tikrus vertinimus. Aš, kaip ir sakiau, tikrai palankiai vertinu ir tiesiog laukiam. Kuo daugiau bus įvertinta, kuo daugiau bus skaidrumo, kuo daugiau bus pateikta pastabų ar kažkokių tai kitokių rekomendacijų, tai tuo bus skaidresnis visas tas procesas.

– Vienas iš aspektų yra, kiek našiau veiks ta taryba, jeigu tikrai bus pereita prie naujo formato, bet tuomet Nacionalinės sporto agentūros dalis darbuotojų greičiausiai bus atleisti. Ar buvo įvertinta ši situacija, kas su jais nutiks?

– Buvo pokalbis su darbuotojais ir noriu nuraminti, kad tikrai mes nesiruošiame darbuotojų atleisti. Jeigu tiktai žmonės norės toliau tęsti darbą, nes tų funkcijų daug ir lieka, dar ir kai kurios pasipildys, ir tikrai reikia žmonių, kurie išmano, kurie yra specialistai toje srityje. Tai perkėlimo būdu ar kažkaip kitaip, kaip vykdoma reorganizacija, tikrai bus pasiūlyta dirbti ir nemanau, kad čia bus kažkokios problemos.

– Tai net jeigu ir reorganizuotoje taryboje jiems galbūt neatsiras vietos, jiems kažkur kitur siūlysite?

– Mes pasižiūrėjome pagal etatų skaičių, tai iš esmės ir pagal funkcijas nelabai kas ten turėtų keistis. Jeigu kažkas ir keičiasi, tai galbūt pereis į kitą instituciją, bet iš tiesų tai neturėtų iš esmės būti kažkokių labai didelių pokyčių.

– Ačiū, kad atsakėte į klausimus.