Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis BNS pabrėžė, kad svarbiausia, ar nauji pokyčiai neįneš dar didesnio chaoso.
„Bet kokiu atveju peržiūrėsime šitą idėją, nes nuo seno bent tarp moksleivių šitas (egzaminų atskyrimas nuo stojimo į aukštąsias mokyklas – BNS), kaip vienas iš galimų pakeitimo variantų, buvo“, – BNS sakė M. Dikšaitis.
„Tačiau reformų įkarštyje nesinori dar vienos kokios nors reformos. Labiau laukiame konkretesnio pasiūlymo, kaip tai būtų daroma. Tada jau galėsime ir su moksleiviais kokybiškesnes diskusijas vykdyti ir nuomones rinktis“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė BNS, diskusijas dėl platesnės egzaminų sistemos peržiūros Švietimo ministerija planuoja pradėti sausį.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė BNS anksčiau sakė, kad siūlomi pakeitimai galėtų būti pristatyti pavasario sesijoje.
Ministrės teigimu, svarbiausias siekis – užtikrinti kuo stabilesnę sistemą, kuri įneštų kuo mažiau nerimo mokiniams.
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), anot buvusio jos prezidento Rimanto Benečio, pareigas ėjusio iki gruodžio vidurio, dar nėra svarsčiusi idėjos atskirti brandos egzaminus nuo stojimo į aukštąsias mokyklas, tačiau jis pats šią idėją įvertino teigiamai.
„LURK svarstytų šitą idėją ir savo nuomonę išsakytų. Negaliu pasakyti, kokia ta nuomonė būtų, nes nesame svarstę šitų klausimų. Ir universitetai, ir aukštosios mokyklos, (...) gali turėti skirtingas nuomones ir skirtingus požiūrius į šitą sistemos keitimą“, – BNS teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius R. Benetis.
„Mano asmeniškai, kaip rektoriaus, manymu, būtų logiška, kad baigiantys gimnaziją, mokyklą vaikai laikytų egzaminus ir jie būtų vertinami ne mokyklos pusėje, bet universiteto pusėje, kaip stojamieji egzaminai“, – sakė jis.
LSMU rektoriaus nuomone, stojamasis egzaminais galbūt pakeltų mokinių motyvaciją siekti geresnių rezultatų.
Tas egzaminas gali būti centralizuotas vienas, virtualus ar koks.
„Konkurencija yra stojant į universitetą ir galbūt tai motyvuotų vaikus labiau susikaupti ir domėtis tais dalykais, ką jie žada studijuot ateity“, – sakė R. Benetis.
„Tas egzaminas gali būti centralizuotas vienas, virtualus ar koks. Čia yra techninis dalykas, bet būtų vienas ir jis būtų traktuojamas kaip stojamasis egzaminas“, – pridūrė jis.
Šiais mokslo metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą.
Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems nereikės laikyti matematikos egzamino, pastarasis nuo 2024 metų visiems kitiems yra privalomas stojant į aukštąją mokyklą.
Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 25 taškus.
Naujausi komentarai