Anot jos, egzaminų būtų sudėtinga atsisakyti, nes jie tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas.

„Egzaminų atšaukti mes neplanuojame. Mes tikrai dedame pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų: organizuosime papildomas pamokas, papildomas konsultacijas dvyliktokams. Tai tiek universitetų konsultacijos, tiek nuotolinė vaizdo medžiaga, nuotolinės pamokos. Stengiamės kiek galima padėti vaikams“, – tvirtino ministrė.

Ji priminė, kad anksčiau atsisakyta šiųmetinės abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros ir įskaitos, taip pat sprendžiama dėl galimybės kai kurias egzaminų dalis laikyti per nuotolį.

„Kai kurias egzaminų dalis planuotumėme įgyvendinti nuotoliniu būdu. Viską darome, kad būtų kuo geresnis abiturientų pasirengimas laikyti egzaminus“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kai kurias egzaminų dalis planuotumėme įgyvendinti nuotoliniu būdu. Viską darome, kad būtų kuo geresnis abiturientų pasirengimas laikyti egzaminus.

Anot jos, vis dar išlieka problema dėl didelio moksleivių rezultato pasiekimų mokyklose ir egzaminų rezultatų atotrūkio.

„Lietuvoje skirtumai ugdymo rezultatų yra didžiuliai: jei lyginsime brandos egzaminų rezultatus ir tai, kokius galutinius pažymius mokiniai gauna mokyklose, matysime, kad tie skirtumai siekia iki 70 proc. kai kuriose srityse“, – sakė ji.

Atsisakyti brandos egzaminų ragino šiuo metu opozicijoje esantys buvę valdantieji „valstiečiai“. Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, brandos egzaminų reikėtų atsisakyti norint  „nebekelti papildomo streso, nes vaikams bus tikrai sudėtinga pasiruošti tiems egzaminams“.

Didesnė dalis moksleivių, išskyrus pradinukus, į nuotolinį ar mišrų mokymą perėjo nuo pernai lapkričio 7-osios, įvedus antrąjį karantiną. Nuo gruodžio vidurio priėmus sugriežtinimus, pereita prie visuotinio nuotolinio mokymo, pradinukai išleisti atostogų, o nuo sausio taip pat mokosi tik nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymas buvo įvestas ir per pirmąjį karantiną pernai pavasarį.