„Iškėlėme vieną iš tokių priemonių, kad matant, kad didėja SLAPP ieškinių, turėtų būti specializacija. Kitaip tariant, jeigu mes turime specializaciją dėl narkotinių bylų tyrimų, dėl automobilių bylų tyrimų, manau, kad turėtų ne eilinio komisariato tyrėjas apklausti ar vykdyti tą procesą, turėtų atsirasti specializuoti tyrėjai, kurie būtent šiose bylose būtų“, – žurnalistams antradienį sakė R. Mockus.

„Tokios situacijos, kai pateikiami vienu metu penki ar šeši ieškiniai, septyni ar aštuoni žurnalistai vienu metu apklausinėjami, girdėjome, kad ir pačios apklausos, šaudoma į orą ir nelabai yra kompetentingos“, – kalbėjo ministras.

Vadinamieji SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation) ieškiniai – tai ieškiniai, kuriais siekiama cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, užkraunant jiems teisinės gynybos išlaidas, kol jie atsisakys savo kritikos ar opozicijos.

„SLAPP ieškiniuose žurnalistai susiduria su ilgu procesu, tame procese – su daug procedūrinių dalykų, tas išsekina tiek psichologiškai žurnalistus, tai kainuoja ir finansiškai“, – kalbėjo R. Mockus.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Teisingumo ministerijai pranešus, kad rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie leis veiksmingiau apsaugoti žiniasklaidos atstovus nuo nepagrįsto teisminio persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.

„Ministerija turėtų imtis įstatymų lyderystės teisėkūros kontekste, iniciatyvos, išdiskutuoti, kokius saugiklius galėtume sudėti, kad už tą pagrindinį demokratijos principą – žinios skleidimą – žurnalistai nebūtų persekiojami“, – sakė R. Mockus.

„Turėtume kalbėti apie kokybišką, išdiskutuotą ir profesionaliai parengtą teisės aktą“, – pridūrė jis.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad dėl SLAPP ieškinių valstybė gali teikti teisinę pagalbą.

„Antra medalio pusė, kuri daug sunkesnė, turėsime galvoti, kaip dar aiškiau apibrėžti tuos atvejus, kurie turi SLAPP požymius. Šiandien įstatymas neduoda aiškių nuorodų, (...) akivaizdu, kad bus sudėtingų situacijų, kuo aiškesnis mechanizmas, tuo geriau, tuo mažiau bus manipuliacijų tais atvejais, kai nebus pripažįstami SLAPP ieškiniais“, – sakė D. Radzevičius.

Kaip rašė BNS, balandžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko nenagrinėtą bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį naujienų portalui „Delfi“ dėl dalykinės reputacijos gynimo, pripažinęs, kad ieškinys turi atgrasomojo veikimo požymių.

Anot naujienų portalo, tai yra pirmas toks atvejis Lietuvos žiniasklaidos istorijoje.

„Delfi“ teisme laikėsi pozicijos, kad jos atžvilgiu taikomas SLAPP.

Pasak D. Radzevičiaus, šiuo metu rengiami teisės aktų pokyčiai, kurie užtikrintų papildomą apsaugą žurnalistams.

„Bus plečiama žurnalistų apsauga ne tik informacijos šaltiniams, bet ir artimajai aplinkai, šeimos nariams, bendradarbiams, tai bus labai naujas instrumentas. (...) Kai tai tik bus priimta, bus labai svarbi įgyvendinimo dalis“, – kalbėjo LŽS pirmininkas.

Europos Parlamentas pernai priėmė naują Europos Sąjungos žiniasklaidos laisvės aktą, turintį apsaugoti žurnalistus nuo politinio kišimosi ir padidinti skaidrumą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų.

Europos žiniasklaidos laisvės akto projektą Europos Komisija pateikė 2022 metais, reaguodama į mažėjančius žiniasklaidos pliuralizmą bei nepriklausomumą tokiose ES šalyse kaip Vengrija ir Lenkija, taip pat į šnipinėjimo programų, tokių kaip „Pegasus“ ir „Predator“, naudojimą prieš žurnalistus.