Ministras: gėlo vandens turime pakankamai, tačiau yra vienas „bet“

Tuo tarpu paviršiniai vandenys nusekę, ir Neries lygiui pasiekus kritinį lygį, kylant grėsmei visai ekosistemai, gali būti prašoma Baltarusijos paleisti šiek tiek daugiau vandens į žemupį, pažymi ministras.

„Kalbant apie gėlą vandenį, tuos resursus, jų turime pakankamai, nematome pokyčių gėlo vandens požeminiuose sluoksniuose, tačiau kalbant apie paviršinį vandenį ir kai kurias vandenvietes, kurių pajėgumai nėra dideli, joms reikia turėti laiko prisipildyti, matome grėsmę, ir ypatingai Kauno atveju“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Mažeika.

Per karščius Lietuvoje smarkiai išaugus vandens suvartojimui, didmiesčiuose susiduriama su jo tiekimo problemomis: Vilniuje ir Kaune kai kur nukrito vandens slėgis, Kaune kai kurie gyventojai vandens neturi visai.

Laikinasis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus trečiadienį BNS patvirtino, kad mieste su vandens tiekimo sutrikimais susiduria apie tūkstantis kauniečių. Anot jo, visiškai vandens neturinčius gyventojus bendrovės aprūpins į plastikines talpas įpilto geriamojo vandens atsargomis.

Pasak K. Mažeikos, problema yra ta, kad kai kurios vandenvietės nebuvo tinkamai atnaujintos, todėl neturi pakankamai pajėgumų patenkinti didesnį vandens poreikį.

Esame pasiruošę blogiausiu atveju kreiptis į Baltarusiją, kad jie šiek tiek daugiau paleistų vandens.

„Miestai turi tam tikras zonas, kurios aprūpinamos iš vienos ar kitos vandenvietės, ir vandenviečių pertvarka buvo orientuota į tai, kad žmonės būtų aprūpinti kokybišku vandeniu. Tačiau kai kurios vandenvietės buvo paliktos nuo senų laikų, atnaujinta tik įranga, ir jų pajėgumai yra per maži aprūpinti didesnį kiekį vandens“, – situaciją komentavo K. Mažeika.

Tuo tarpu situacija su paviršiniais vandenimis yra problematiška, pažymi ministras.

„Jeigu matėte, ir Vilniuje Neries upė yra nukritusi, ir šioje vietoje turime pastebėt, kad Baltarusija, kuri prie Minsko turi didžiulį vandens rezervuarą, iš kurio aprūpina visą Minską vandeniu, tą talpą nuolat prižiūri, kad palaikytų vandenį, ir matome, kad labai mažą vandens kiekį buvo paleidę į žemupį. Tas (nusekęs – BNS) metras, ačiū dievui, šiomis dienomis pasienyje esam pastebėję kilimą“, – kalbėjo K. Mažeika.

„Esame pasiruošę blogiausiu atveju kreiptis į Baltarusiją, kad jie šiek tiek daugiau paleistų vandens“, – patvirtino ministras.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų teigimu, Lietuvoje tęsiantis karščiams šalies upių vanduo nusekęs daugiau nei įprastai birželio mėnesį, pavojingiausia situacija yra Neries upėje ties Vilniumi, kur vandens lygis šiuo metu turėtų būti bent metru aukštesnis.