Didina įkainius
„Lietuvos paštas“ jau kelerius metus nuosekliai didina periodinės spaudos pristatymo į regionus įkainius. Dėl to rajonuose daugėja gyventojų, kuriems periodinė spauda tampa per brangi ir jie nebepajėgia užsisakyti leidinių.
Lyg to būtų negana, neseniai viešai buvo išplatintas Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pranešimas, kuriame raginama regioninės spaudos platinimą grįsti komerciniais pagrindais – perduoti į privačias rankas, nes leidinius platinančiam „Lietuvos paštui“ esą reikia vis daugiau dotacijų.
Pozicija, kad brangstantį periodikos platinimą reikėtų perleisti privačioms struktūroms, sulaukė Susisiekimo ministerijos, kuriai priklauso spaudą platinantis „Lietuvos paštas“, kritikos ir net pasmerkimo.
Susisiekimo ministro J. Taminsko teigimu, RRT vadovybės pasisakymai kuria sąlygas didinti informacinę atskirtį, plėsti dezinformacijai palankią erdvę.
„Esu susirūpinęs, nes esu atsakingas ir už „Lietuvos pašto“ veiklą, jo vykdomą politiką. Man rūpi, su kokiais iššūkiais paštas susiduria ir kaip žmonės gyvena regionuose“, – „Kauno dienai“ sakė J. Taminskas.
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad periodinės spaudos platinimo dotavimas negali būti našta valstybei.
„Tai laisvos, išsilavinusios valstybės kaina. Valstybės, kurioje nė vienas nėra paliktas nuošalyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar skaitmeninių įgūdžių“, – nurodė ministras.
Nevadina našta
Kalbėdamas su „Kauno diena“, J. Taminskas pabrėžė, kad trumparegiška ir nedovanotina būtų spaudos platinimą paversti komercine problema.
„Kaip mes galime užtikrinti valstybės interesus, jei paliksime žmones be regioninės spaudos ir žiūrėsime tik į euro klausimus? Stiprios valstybės kaina yra didelė ir nepriklausomybė kainuoja. Tačiau tai yra valstybės pamatas. Paklauskime retoriškai: ar keliolika milijonų eurų, – tiek, kiek kainuoja platinti spaudą, – yra didelė našta valstybei? Valstybės mastu ir kovos su dezinformacija požiūriu tai yra juokingi pinigai. Ar valstybė negali sau to leisti? Gali ir privalo leisti“, – pabrėžė J. Taminskas.
Kaip mes galime užtikrinti valstybės interesus, jei paliksime žmones be regioninės spaudos ir žiūrėsime tik į euro klausimus?
Jis atkreipė dėmesį į laikmečio keliamus naujus išbandymus. Ministras pabrėžė, kad regioninės spaudos prieinamumas pastarųjų metų kontekste įgavo naują aktualumą.
„Dabar, geopolitinių krizių akivaizdoje, spausdinto žodžio svarba kasdien tik didėja, todėl būtina užtikrinti žiniasklaidos įvairovę, stiprinti kovą su dezinformacija, užkardyti pavojingų radikalių politinių jėgų įtaką. Susiduriant su tokiais iššūkiais labai svarbu stiprinti regioninę žiniasklaidą ir neleisti didinti informacinės atskirties“, – „Kauno dienai“ sakė ministras.
Sudarė darbo grupę
J. Taminskas atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos paštas“ priklauso ministerijai, kuri yra akcininkė ir turi savo teises, vykdo pareigas.
Ministras informavo, kad jo pavedimu neseniai sudaryta darbo grupė, kurioje yra ir „Lietuvos pašto“, ir regioninės žiniasklaidos atstovų.
„Darbo grupė aiškinsis ir tarsis, kaip padėti leidėjams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį ir sudėlioti žingsnius dėl tolesnės regioninės spaudos ateities. Norime sukurti aiškų pristatymo ir plėtros modelį. Tikslas – turėti labai aiškų planą, prireikus pasitelkti ir teisėkūrą, nes galbūt reikia keisti kažkokius teisės aktus, kad būtų galima užtikrinti kuo platesnę sklaidą, pasiekiamumą ir regioninės periodikos atgaivinimą“, – iškeltus svarbius uždavinius nurodė ministras.
Pasak jo, svarbūs sprendimai turėtų būti priimti iki šių metų pabaigos.
„Tada turėsime darbo grupės veiklos rezultatus ir galėsime judėti toliau“, – nurodė ministras.
Pritaria iniciatyvoms
Į susisiekimo ministro sudarytą darbo grupę įtraukta ir Kultūros ministerija.
Kultūros ministras Lukas Alsys pabrėžė pritariantis Susisiekimo ministerijos iniciatyvoms keičiant požiūrį į spaudos platinimo svarbą ir ieškant priemonių platinimo efektyvumui didinti.
„Šis klausimas jau sprendžiamas tarpinstituciniu lygmeniu, nes čia susikerta transporto, pašto, žiniasklaidos ir informacinio atsparumo politikos. Susisiekimo ministerijos sudarytoje darbo grupėje dalyvauja ir Kultūros ministerijos atstovas. Mūsų tikslas – kad vertinant būsimą spaudos pristatymo modelį būtų matoma ne tik paslaugos ekonomika, bet ir jos poveikis regioninei žiniasklaidai bei žmonių galimybei gauti patikimą informaciją. Tai svarbus skirtumas“, – „Kauno dienai“ nurodė L. Alsys.
Svarbu – tikslai
Ministras pabrėžė, kad prieš keičiant spaudos platinimo modelį reikia aiškiai žinoti, kokie rezultatai turi būti pasiekti.
„Susisiekimo ministerija dar 2023 m., nustatydama 2024 m. tarifus, konstatavo, kad spaudos prenumeratų skaičius mažėja, o dėl augančių darbo ir kitų sąnaudų didėja valstybės kompensavimo poreikis. Kartu ministerija tuomet aiškiai įvardijo ir kitą valstybės tikslą – užtikrinti prieigą prie informacijos periferijoje. Todėl man nėra netikėta, kad šiandien diskutuojame apie paslaugos efektyvumą ir tvarumą“, – sakė kultūros ministras.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad platinimo efektyvumas neturėtų būti skaičiuojamas eurais.
„Pagal galiojantį reguliavimą Vyriausybė nustato šios paslaugos didžiausius tarifus, o „Lietuvos paštas“ privalo ją teikti nustatytose teritorijose. Jeigu pristatomų leidinių kiekis per dešimtmetį sumažėjo beveik perpus, o vieno leidinio pristatymo savikaina reikšmingai išaugo, turime ieškoti efektyvesnio platinimo modelio. Tačiau efektyvumas neturėtų būti suprantamas tik kaip mažiausia pristatymo kaina“, – sakė ministras.
Ilgalaikėje darbotvarkėje
L. Alsys pabrėžė, kad Kultūros ministerija yra atsakinga už visuomenės informavimo politikos efektyvumą, todėl spaudos platinimo ir sklaidos klausimai yra įtraukti į ilgalaikę ministerijos specialistų darbotvarkę.
„Kultūros ministerijos atsakomybė šiuo klausimu pirmiausia yra visuomenės informavimo ir žiniasklaidos politika. Man svarbu, kad valstybės politika neapsiribotų klausimu, kaip fiziškai nuvežti laikraštį iš vieno taško į kitą. Turime galvoti, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų patikimą informaciją jam patogiausiu būdu. Vadinasi, turime matyti visą informacinę ekosistemą: regioninę spaudą, interneto portalus, televiziją, radiją, socialines platformas ir naujus skaitmeninius kanalus. „Kantar“ duomenys rodo, kad Lietuvos medijų vartojimas tampa vis labiau daugiakanalis: gyventojai vienu metu naudoja skirtingas medijas, o internetas ir televizija sudaro didžiausią vartojimo dalį. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės informaciją gauna vienodai“, – sakė ministras.
L. Alsys atkreipė dėmesį, kad Medijų rėmimo fondo 2024 m. veiklos ataskaitoje regioninė žiniasklaida apibūdinama kaip vietos bendruomenių informacijos šaltinis, padedantis mažinti informacinę atskirtį ir pasiekiantis vyresnes bei mažiau skaitmenizuotas auditorijas.
„Turime matyti ir tuos žmones, kuriems skirtingi informacijos kanalai prieinami nevienodai. Be to, informacinis atsparumas nėra vien prieigos prie interneto klausimas. Prieiga prie informacijos ir prieiga prie patikimos informacijos – ne tas pats“, – pabrėžė L. Alsys.
Reikalingos priemonės
Ministro L. Alsio įsitikinimu, didinant periodikos sklaidos efektyvumą vienu metu turi būti dirbama keliomis kryptimis.
„Pirma, reikia efektyvinti patį pristatymą. Jeigu galima tą pačią paslaugą užtikrinti mažesnėmis sąnaudomis, valstybė privalo tuo pasinaudoti. Turime vertinti ir Ryšių reguliavimo tarnybos siūlomus alternatyvius modelius, įskaitant galimybę valstybės finansavimą sieti ne su vienu konkrečiu operatoriumi, o su aiškiai apibrėžta viešąja paslauga. Tačiau tokio modelio negalima vertinti vien pagal tai, ar jis sumažintų sąnaudas. Antra, reikia aiškiai apibrėžti, ką valstybė garantuoja. Jeigu valstybė sako, kad žmogus atokioje gyvenvietėje turi teisę gauti periodinę spaudą, turime nustatyti, kokiomis sąlygomis ši teisė užtikrinama ir kas už ją atsako. Trečia, būtina stiprinti pačią regioninę žiniasklaidą. Čia svarbus vaidmuo tenka Medijų rėmimo fondui. Ketvirta, svarbu matuoti ne tik leidinių skaičių, bet ir žmonių pasiekiamumą. Manau, kad ateityje turėtume daug daugiau kalbėti apie vieną rodiklį: kiek žmonių ir kokiais kanalais realiai pasiekia patikima vietos, regioninė ir nacionalinė informacija. Tai būtų daug prasmingesnis atskaitos taškas negu vien pristatytų laikraščių egzempliorių skaičius“, – įsitikinęs kultūros ministras.
Pasak jo, spaudos pristatymo klausimo esmė nėra kova už vadinamąjį popierinį laikraštį.
„Šį klausimą matau kaip vieną iš valstybės informacinio atsparumo grandžių. Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad žmogus, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, nebūtų paliktas be patikimos informacijos. Būtent nuo šio principo, mano nuomone, turime pradėti diskusiją apie naująjį spaudos pristatymo modelį. Man svarbiausias klausimas – ne kiek kainuoja pristatyti laikraštį, o ką valstybė nori užtikrinti žmogui, kuriam tas laikraštis pristatomas “, – pabrėžė kultūros ministras L. Alsys.
Ryšių reguliavimo tarnybos komentaras
„Kauno diena“ paprašė Ryšių reguliavimo tarnybos pakomentuoti jos vadovės Jūratės Šovienės išsakytą poziciją, kuri nustebino Susisiekimo ministeriją ir sukėlė abejonių dėl RRT politikos valstybiškumo.
Ryšių reguliavimo tarnybos geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Ugnė Ramaneckienė:
– RRT nėra pasisakiusi apie periodinių leidinių pristatymo į regionus kokybę, o atkreipė dėmesį į kitą problemą – dabartinio periodinių leidinių pristatymo modelio ekonominį tvarumą ir efektyvumą. Mažėjant prenumeruojamos spaudos kiekiams, pristatymo tinklo sąnaudos pasiskirsto vis mažesniam leidinių skaičiui, todėl vieno leidinio pristatymo savikaina ir valstybės kompensuojama suma reikšmingai auga.
Lietuvos paštas, kaip šiuo metu šią paslaugą teikiantis operatorius, turi užtikrinti jam nustatytų paslaugos teikimo reikalavimų vykdymą. Tačiau RRT vertinimu, ilgalaikė problema yra platesnė ir negali būti siejama vien su vieno operatoriaus veikla – būtina įvertinti, ar pats valstybės pasirinktas periodinių leidinių pristatymo finansavimo ir organizavimo modelis išlieka efektyvus.
RRT siūlo iš esmės peržiūrėti pačią periodinių leidinių pristatymo organizavimo ir finansavimo tvarką. Viena iš galimų krypčių – valstybės paramą nukreipti ne konkrečiam operatoriui, o pačiai paslaugai užtikrinti tose vietovėse, kur paslaugų teikimas komerciniais pagrindais nėra finansiškai tvarus.
Atvėrus galimybę operatorius rinktis konkurso būdu, jame galėtų varžytis ir regioniniai paslaugų teikėjai. Tokia konkurencija dėl valstybės finansavimo skatintų rinkos dalyvius siūlyti efektyvesnius ir lankstesnius pristatymo sprendimus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)