Ministerija nepritaria piliečių iniciatyvai dėl asmenvardžių rašymo

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nepritaria Seime svarstomam piliečių iniciatyvinės grupės siūlymui, jog pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai ne valstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

VRM teigia, kad toks siūlymas sudarytų realias prielaidas sukurti dvi ar daugiau to paties asmens tapatybes nacionaliniuose registruose, o tai galėtų apsunkinti teisėsaugos darbą vykdant asmenų paiešką.

„Siektina, kad teisinis asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose reglamentavimas būtų toks, kad visuose asmens turimuose (...) dokumentuose jo asmenvardžiai būtų rašomi vienodai, būtent taip, kaip jie įrašyti dokumento šaltinyje, o asmenvardžių keitimas būtų galimas tik tada, kai tai daroma visuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užtikrinamas asmens tapatybės atsekamumas“, - rašo ministerija.

Remdamasi Konstitucinio Teismo sprendimais, Vidaus reikalų ministerija taip pat teigia, kad tiek šią, tiek kitas iniciatyvas, kuriose sprendžiamas vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, turi oficialiai įvertinti Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Be to, VRM atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančioje asmens tapatybės kortelės formoje nenumatyta vieta papildomiems įrašams, todėl atsirastų būtinybė ją pakeisti. 

„Pakeitus asmens tapatybės kortelės formą, turėtų būti pradėta naujo pavyzdžio blankų gamyba. (...) Pažymėtina, kad naujo pavyzdžio asmens dokumento blanko projektavimo ir gamybos procesas užtrunka iki 18 mėnesių“, - teigia ministerija.

Anot jos, naujiems asmens tapatybės kortelės blankams pagaminti reikėtų apie 35 tūkst. eurų.

Seime šiuo metu svarstomas ir socialdemokratų parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis .

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant ne lietuviškas pavardes.

Šiuo metu visi įrašai leidžiami tik lietuviškais rašmenimis.