- Ramūnas Jakubauskas, BNS; Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas.
Pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų. 2017 metais iš Lietuvos išvyko 47,9 tūkst., o atvyko 20,4 tūkst. žmonių.
„Aš manyčiau, kad šiais metais mes turėsime jau teigiamą migracijos balansą“, – BNS sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Reikėtų pasidžiaugti, nes emigracija buvo didelė ir viena iš pagrindinių grėsmių tiek ilgalaikiam Lietuvos ekonominiam augimui, tiek socialinės apsaugos sistemos tvarumui, todėl sumažėję emigracijos mastai ir išaugusi imigracija nuteikia pakankamai optimistiškai“, – pridūrė jis.
Populiariausiomis lietuvių emigracijos kryptimis pernai išliko Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Airija, taip pat iš šių šalių daugiausia lietuviai ir grįžta.
Pernai į Jungtinę Karalystę išvyko 12,2 tūkst. gyventojų – 1,8 karto mažiau nei 2017 metais, o atvyko 7,6 tūkst. – pusė visų grįžusių gyventi Lietuvos piliečių.
Pasak Ž. Maurico, vykstantis „Brexit'o“ procesas pernai nedarė įtakos grįžtantiems lietuviams, tačiau norinčius išvykti į Jungtinę Karalystę atbaido.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m.
„Kalbant apie grįžimą, „Brexitas“ nėra esminis veiksnys, o gal ir apskritai nebuvo kažkuo išskirtinis veiksnys, tačiau labai sumažėjo vykstančių į Jungtinę Karalystę, tai neapibrėžtumas labiau atbaido lietuvius negu verčia grįžti į Lietuvą“, – teigė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis grįžusių vyrų amžius – 29, moterų – 28 metai. Anot ekonomisto, jauni žmonės yra lankstesni nei tie, kurie jau integravosi į užsienio šalių visuomenes.
„Tie žmonės, kurie jau kurį laiką yra emigravę, sukūrę šeimas, būstą įsigiję – jie bus mažiau linkę grįžti (...) tie emigrantai, kurie iki 10 metų gyvena, jie yra žymiai lankstesni ir tikimybė, kad jie grįš, yra žymiai didesnė“, – sakė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko ir 12,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių beveik pusė – Ukrainos piliečiai. Jų migracija pernai padidėjo trečdaliu, penktadaliu išaugo ir baltarusių bei rusų migracija į Lietuvą.
Daugiau nei pusė imigravusiųjų – sugrįžę lietuviai
Kaip skelbia Statistikos departamentas, praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių - 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų - į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.
Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų - 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
Dauguma - 72,9 proc. - emigrantų deklaravo savo išvykimą į ES valstybes nares.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (JK) - 12,2 tūkst. (37,7 proc.), Vokietiją - 3,2 tūkst. (9,8 proc.), Norvegiją - 3 tūkst. (9,3 proc.) ir Airiją - 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų.
Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. - Ukrainoje, 3,2 proc. - Rusijoje, 2,2 proc. - JK, 1,9 proc. - Baltarusijoje.
Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis - buvo vedę / ištekėjusios.
Praėjusiais metais emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius - 26 metai.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių - tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų - vyrai.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš: JK - 7,6 tūkst., arba 45,8 proc., Norvegijos - 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos - 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. ir Vokietijos - 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.
Palyginti su 2017 m., iš JK ir Airijos grįžusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos - po 1,9 karto.
Praėjusiais metais grįžusių Lietuvos piliečių vyrų vidutinis amžius - 29 metai, moterų - 28 metai.
Tais pačiais metais į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių - vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) praėjusiais metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) - Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) - Rusijos piliečiai.
Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos - 20 proc., Rusijos piliečių - 18,9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...