Migracijos departamento dėmesys – į 18 tūkst. baltarusių: klaus, kieno Krymas

– Tai kaip sekasi?

– Neblogai. Pradėjome darbus, išsigryninom asmenis, kuriuos reikės patikrinti. Pradėjome tuos tikruosius darbus prieš mėnesį, 450 žmonių pradėjome tikrinti ir maždaug 200 patikrinome.

– Kaip atrodo šių piliečių paieška? Juk Migracijos departamentas tikrai neturi tiek specialistų, kad jų ieškotų, surastų ir atvestų.

– Viskas vyksta internetu. Kadangi jau daug metų užsieniečiai prašymus dėl leidimų gyventi išdavimų, pratęsimų pateikia elektroniniu būdu, mes turime jų kontaktinius duomenis. Tai nuo to ir pradedame. Siunčiame elektroninį laišką iš „Migris“ paskyros, kviesdami užpildyti klausimyną, kuris taip pat dabar yra elektroninis. Ir tik tais atvejais, kai matome, kad ta paskyra neaktyvi, kitais būdais ieškome jų, kitais kontaktais, telefonu, galbūt per darbdavį. Bet kol kas iš šitų 450 visi atsiliepė.

– Iš šitų 450 patikrinti 200. Kokie jų atsakymai ir koks jų likimas?

– Kol kas viskas gerai, neaptikome kažkokių neigiamų dalykų. Bet kadangi visapusiškai žiūrim, nustatėme apie 30, kuriems panaikinom, dėl to, kad jie nebetenkina apskritai leidimo gyventi turėjimo sąlygų – atleisti ar atlyginimas nemokamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar departamentas turi Valstybės saugumo departamento kokį nors sąrašą asmenų pavardžių, į kurias reikėtų atidžiau pažiūrėti, kurios galbūt dominuotų sąraše asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui?

– Na, nežinau, ar turi. Bet kuriuo atveju, Valstybės saugumo departamentas dirba savo vaga.

– Kokie klausimai yra klausimyne?

– Kieno Krymas? Ar palaikote Rusijos pradėtą karą Ukrainoje? Ir tada yra eilė klausimų apie asmens praeitį, buvusias darbovietes, ryšius su saugumo tarnybomis ir panašiai.

– Na, žmogus, pildantis tokį klausimyną, paims ir parašys taip, kaip reikėtų parašyti. Ar yra, kas tikrina?

– Tai yra toks sudėtingesnis, ilgiau laiko užimantis procesas. Bet taip, yra atvejų, kai žmonės atsako taip, kaip reikia, nes žino, kad jeigu atsakys kitaip, galbūt negaus leidimo gyvent. Bet po to paaiškėja ta informacija – tarnybos nustato arba patys darbdaviai, kurie yra atsakingi, pamato, kad žmogus kažkaip ne taip elgiasi. Tada mes jau tikrinam, atliekam apklausas ir yra buvę atvejų, kai nustatėm, kad asmuo mums melavo.

– Kiek, įsivaizduojate, gali trukti toks patikrinimas – 18 tūkst. asmenų?

– Mes planuojame tai daryti šiais metais, jis truks visus metus. Bet tuo pačiu metu daliai tų žmonių galbūt prireiks dėl kitų priežasčių pas mus ateiti, tai jie tada bus patikrinti.

– Nesibaiminate, kad teks susidurti ir su teismais?

– Žinoma, tokių atvejų būna. Mes pernai jau visus metus ėjome į teismus grynai dėl šitų bylų. Tai tas procesas vyksta. Bet mūsų laimėjimo procentas yra pakankamai aukštas – per 70 proc.

– Per šių metų kelis mėnesius, ar jau yra panaikintų leidimų gyventi ir išsiųstų piliečių namo?

– Taip, yra. Dabar tiksliai nepasakysiu, kiek konkrečiai buvo išsiųsta, tačiau per šiuos du mėnesius sprendimų panaikinti leidimus gyventi buvo 40, iš jų būtent apie 30 dėl kitų priežasčių. Bet būna, kad nebūtina išsiųst, nes tuo metu, kai priimamas sprendimas, jie jau būna išvykę. Todėl išsiuntimų yra daug mažiau negu sprendimų panaikinti leidimą gyventi. Nes žmonės, suprasdami, kas jų laukia, patys išvyksta.