Valstybei nereikia specialios politikos, siekiant sumažinti emigraciją, sako Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas. Egidijus Barcevičius mano, kad emigracija dažnai tampa būdu gauti žinių ir įgūdžių, kurių Lietuvoje įgyti beveik neįmanoma.

„Viena žinia, kad nereikia specialios valstybės politikos, svarbiausia, kad ekonomika augtų ir sugrįžtančiųjų bus, tačiau labai yra svarbu iniciatyvos, kurios kyla iš visuomenės grupių“, - pristatydamas tyrimą „Savi ar svetimi“, ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo E.Barcevičius.

Anot jo, būtent aukštos kvalifikacijos lietuvių emigracija dažnai būna savanoriška, siekiant įgyti naujos darbo patirties bei gerinti kompetenciją.

„Migracijos patirtis nemaža dalimi yra tarpinis veiksnys. Pirmas dalykas, kas yra įdomu darbdaviams - žinios, kompetencija ir kvalifikacija. Migracijos patirtis dažnai padeda įgyti žinių, kompetencijos, kurių negalima įgyti Lietuvoje“, - tvirtino E.Barcevičius.

VPVI tyrėja Dovilė Žvalionytė kalbėjo, jog sugrįžusius emigrantus į darbą dažniausiai priima tarptautinės arba eksportuojančios įmonės, įsikūrusios didesniuose Lietuvos miestuose.

Pasak tyrimo, 4,4 proc. darbdavių mano, jog migracijos patirtis yra labai didelis privalumas, o 6,4 proc. - trūkumas. 12 proc. darbdavių pasiūlytų didesnius atlyginimus sugrįžusiems kvalifikuotiems darbuotojams, o 5,7 proc. - grįžusiems po studijų.

Metus trukusio (nuo 2013 metų balandžio iki šių metų balandžio) tyrimo „Savi ar svetimi“ metu apklausta 1940 Lietuvos gyventojų bei 1000 darbdavių, taip pat 150 aukštos kvalifikacijos emigrantų ir 804 sugrįžusieji.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 36,6 tūkst. gyventojų, o imigravo - 24,3 tūkst. Palyginti su 2013 metais, jų skaičius atitinkamai sumažėjo 2,2 tūkst. (5,7 proc.) ir padidėjo 2,3 tūkst. (3,7 proc.).