Vakar, oficialiai pasibaigus karinėms pratyboms Geležinis vilkas, buvo patvirtinta, kad pirmasis lietuviškas karinis dalinys - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotas pėstininkų batalionas visiškai atitinka NATO standartus
Tokias išvadas po beveik savaitę Centriniame kariuomenės poligone Pabradėje trukusių pratybų padarė ne tik Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovai, bet ir Danijos, pagrindinės Lietuvos partnerės tarp NATO šalių, kariuomenės atstovai. Tiesa, oficialus NATO įvertinimas paaiškės vėliau, tačiau Lietuvos kariškiai tikisi palankaus sprendimo.
Pirmadienį prasidėjusiose pratybose buvo norėta patikrinti, kaip po metus trukusio intensyvaus pasiruošimo Algirdo batalionas sugeba persidislokuoti, užimti gynybines pozicijas ir atremti priešo puolimą. Anot KAM, tai bene svarbiausios šių metų kariuomenės pratybos.
Algirdo batalionas buvo rengiamas pagal Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo planą LITBAT, kuriuo įsipareigota parengti batalioną, atitinkantį NATO standartus ir pasiruošusį vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio operacijas kartu su Aljanso pajėgomis už Lietuvos ribų.
Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis skelbia, kad vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų sutarties šalių užpuolimu. Tokio užpuolimo atveju kiekviena iš šalių nedelsdama suteiks užpultajai paramą ir imsis tokių veiksmų, kurie atrodys būtini, įskaitant ginkluotųjų pajėgų panaudojimą.
Spalio 3 d. pradėtos pratybos vyko pagal tradicinį NATO scenarijų. Lietuvos teritorija kariniuose žemėlapiuose buvo padalyta į tris valstybes. Šiaurės Aukštaitijoje ir Žemaitijoje įsikūrusi oranžinių valstybė neva užpuolė Vilniaus krašte esančią žaliųjų šalį, o mėlynųjų valstybė, apimanti Kauno apskrities ir Suvalkijos bei Dzūkijos teritoriją, buvo priversta skubėti į pagalbą nuo agresijos besiginantiems sąjungininkams žaliesiems.
Po antskrydžio - kontrpuolimas
Tiksliai pagal pratybų planus Algirdo batalionas arba, kitaip tariant, mėlynieji per tris dienas iš nuolatinės dislokacijos vietos Rukloje su visa karine technika ir amunicija persikėlė į Pabradės poligoną. Čia penkias dienas vyko bataliono gynybinių sugebėjimų patikrinimas, štabų ir bataliono lauko taktiniai mokymai.
Vakar finaliniame mūšyje pratybų dalyviai savo pasirengimą pademonstravo svečiams, tarp kurių buvo Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, keletas Seimo narių, užsienio šalių ambasadorių ir gynybos atašė. Improvizuotas kautynes su agresoriumi taip pat stebėjo krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis.
Pagal mūšio scenarijų, gynybines pozicijas užėmusį Algirdo batalioną užpuolė šarvuočiais ir artilerija ginkluotas priešas. Mėlynieji į oranžinių puolimą atsakė savo artilerijos ir kulkosvaidžių ugnimi. Poligono lauke keliolika minučių be pertraukos poškėjo šūviai ir aidėjo sprogimai, į dangų kilo ugnies stulpai.
Per tą laiką Algirdo bataliono kariams pasisekė pamušti kelis priešų šarvuočius, iš kurių pradėjo rūkti raudoni dūmai. Tiesa, praradimų neišvengė ir mėlynieji: prisidengiant specialiomis dūmų uždangomis karo lauko medikams specialiais šarvuočiais iš mūšio lauko teko gabenti sužeistuosius, o techninio aptarnavimo vilkikui - sprogimo sugadintą vieną bataliono šarvuotį M113 A1.
Kautynių persilaužimas įvyko, kai į pagalbą Algirdo batalionui buvo mesta aviacija. Iš pradžių žvalgybinį skrydį atlikę du naikintuvai L-39 Albatros vėliau dar du kartus praskrido virš mūšio lauko ir apšaudė priešo pozicijas raketomis. Dar po poros minučių oro antpuolį pakartojo raketomis ginkluotų sraigtasparnių MI-8T pora.
Po aviacijos antskrydžių Algirdo batalionas metėsi į kontrpuolimą ir ėmė persekioti priešo pajėgų likučius. Mūšis baigėsi neabejotina mėlynųjų pergale. Beje, mūšio metu radijo ryšys tarp atskirų kariuomenės grupių buvo palaikomas tik angliškai.
Lietuva ketina pirkti Stinger raketų
Per iškilmingą pratybų Geležinis vilkas uždarymą lauko pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus sakė džiaugiąsis, kad Lietuva įvykdė savo pažadą iki 2002 m. parengti batalioną Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio operacijoms.
Šis batalionas yra labai svarbus. Tai - įrodymas, kad mes jau šiandien esame pasirengę ginti demokratines vertybes, - teigė ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, kuris pabrėžė, kad Lietuva gali ne tik savo indėliu prisidėti prie NATO misijų, bet ir gintis pati.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotas pėstininkų batalionas kol kas bus vienintelis iš keturių brigados Geležinis vilkas batalionų, galėsiantis vykdyti 5-ojo straipsnio operacijas už Lietuvos ribų. Kitais metais bus parengtas Artilerijos batalionas, vėliau - Logistikos, o 2006 m. turėtų būti baigta reorganizuoti visa Geležinio vilko brigada į Nuolatinės parengties brigadą.
Algirdo batalione yra apie 900 karių ir 200 įvairių karinės technikos vienetų. Visoje Geležinio vilko brigadoje tarnauja per 3 tūkst. karių.
Lietuvos politikai ir kariuomenės vadovybė tikisi, kad per šių metų lapkritį Prahoje vyksiantį Šiaurės Atlanto aljanso viršūnių susitikimą Lietuva bus pakviesta į NATO. Lietuvai įstojus į šią gynybinę organizaciją, visiškai parengta nuolatinės parengties brigada Geležinis vilkas bus pavaldi aukščiausiojo lygio NATO štabui.
Beje, vakar Pabradėje kariuomenės atstovai pirmą kartą oficialiai patvirtino, kad ketinama iš JAV įsigyti priešlėktuvinių raketinių sistemų Stinger. Šiomis sistemomis iš karto bus apginkluotas Algirdo batalionas. Apie raketų Stinger kainą ir kiekį kol kas neskelbiama, nes, anot krašto apsaugos viceministro Jono Gečo, derybos su JAV dėl pirkimo dar nesibaigė.
Stinger yra artimo nuotolio žemė-oras tipo raketos, kurių galvutėje esantis infraraudonųjų spindulių prietaisas pats seka taikinį, orientuodamasis į šilumos šaltinį. Praėjusį gruodį Lietuva iš JAV už 10 mln. JAV dolerių įsigijo vidutinio nuotolio prieštankinių raketinių sistemų Javelin, kurios irgi papildė Algirdo bataliono ginkluotę.
Naujausi komentarai