Medininkų tragediją išgyvenusiam kunigui Šernui bus įteikta 2025-ųjų Laisvės premija Pereiti į pagrindinį turinį

Medininkų tragediją išgyvenusiam kunigui Šernui bus įteikta 2025-ųjų Laisvės premija

2026-01-13 06:55

Minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį, 2025 metų Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės bus įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui.

Tomas Šernas.
Tomas Šernas. / A. Ufarto/ ELTOS nuotr.

Iškilminga apdovanojimo ceremonija vyks istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.

Lietuvos Sąjūdžio savanoris, nepriklausomybės ir laisvės idėjos puoselėtojas T. Šernas yra 16-asis Laisvės premijos laureatas.

Už tai, kad jam būtų skirtas šis garbingas apdovanojimas, pernai lapkričio 18 d. vieningai balsavo 103 Seimo nariai.

T.  Šernas gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje, muzikos pedagogų šeimoje.

Anot Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus, jis kilęs iš garsios Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų giminės, kurios žymiausi atstovai buvo evangelikų kunigas Adomas Šernas ir jo brolis, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas.

1979–1983 m. Tomas Šernas studijavo veterinariją Buivydiškių technikume ir įgijo veterinarijos felčerio specialybę. Vėliau jis dvejus metus tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje Kaukaze. Grįžęs į Lietuvą studijavo Kauno veterinarijos akademijoje, dirbo Kauno zoologijos sode.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę T. Šernas įstojo į Lietuvos Sąjūdžio savanorius. 1991 m. sausį Vilniuje saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o 1991 m. sausio 15 d. įsidarbino kuriamoje Lietuvos muitinėje.

Medininkų pasienio posto pamainos viršininkas T. Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių išvakarėse,  budėjo poste. Tą naktį brutalaus Medininkų pasienio posto užpuolimo metu buvo nužudyti 7 Lietuvos pareigūnai. Užpuolimo metu sunkiai sužeistas T. Šernas vienintelis išliko gyvas.

1997–2000 m. T. Šernas studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, vėliau  studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre.

2001 m. liepos 1 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje T. Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. birželio 30 d. ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų kunigu.

1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu T. Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jis buvo pirmasis šio ordino  kavalierius atkurtoje Lietuvos valstybėje, kuriam toks apdovanojimas buvo įteiktas esant gyvam. 1992 m. T. Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2002 m. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas.

ELTA primena, kad praėjusiais metais Laisvės premija įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui.

Nuo 2011 m. Seimas, siekdamas įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus bei indėlį puoselėjant nepriklausomybės ir laisvės idėjas, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kasmet sausio 13-ąją teikia Laisvės premiją. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų