Statistikos departamentas paskelbė, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje mirė 30,2 tūkst. žmonių, tai yra 488 žmonėmis (2 proc.) mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

2011 m. iš viso mirė 41 tūkst. žmonių, tai 1,1 tūkst., arba 3 proc., mažiau negu 2010-aisiais. Palyginti su 2007 m., mirusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc.

2011 m. daugiau kaip pusė (52 proc.) mirusiųjų buvo sulaukę 75 metų ir vyresni, 65–74 metų mirusieji sudarė 19 proc., 45–64 metų – 22 proc.

Mirusieji nuo 18 iki 44 metų sudarė 6 proc., o vaikai iki 17 metų – labai nežymią (1 proc.) dalį.

Vyrų ir moterų mirtingumas pagal amžiaus grupes gerokai skiriasi. Vyrai dažniau miršta jaunesni negu moterys. 2011 m. 45–64 metų mirusių vyrų buvo 30 proc., mirusių moterų – 13 proc., 65 metų ir vyresnių mirusių vyrų – 60 proc., moterų – 84 proc.

2011 m. mirė 144 kūdikiai (iki 1 metų) – tai 9 (6 proc.) mažiau negu 2010 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusiųjų) siekė 4,2 ir beveik sutapo su ES šalių vidurkiu (2010 m. – 4,1).

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. 85 proc. visų mirties priežasčių sudarė trys pagrindinės priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 20 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 9 proc.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugsėjį Lietuvoje gyveno 2,988 mln. žmonių – 19 tūkst. mažiau nei pernai kovą, kai gyventojų skaičius viršijo 3 mln.