Redakcijos skiltis
Kai klausaisi oficialių Rusijos atstovų, labai svarbu girdėti viską, ką jie sako, – nuo pradžios iki pabaigos. Ir permąstyti viską, neišskiriant tik tam tikrų patrauklesnių pasirodžiusių sakinių.
Priešingu atveju, kai iš konteksto ištraukiamas koks vienas kitas pasakymas, gali susidaryti klaidingas įspūdis dėl rusų nuomonės ar nuostatos tam tikrais klausimais. Mat labai dažnai po tam tikrų rusų kalbų seka vadinamasis antrasis planas – visa virtinė sąlygų ir nuorodų, kurios paverčia niekais pirmąją kalbos dalį.
Praėjusią savaitę Maskvoje vyko posovietinių Europos ir Azijos valstybių žurnalistų forumas, kuriam organizuoti Rusijos valstybinė naujienų agentūra "RIA Novosti" nepagailėjo milijonų. Į forumą buvo pakviesti ir keli Lietuvos žiniasklaidos atstovai.
Pagrindiniu ir įdomiausiu dviejų dienų renginio įvykiu tapo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pusvalandinis apsilankymas forume ir atsakymai į žurnalistų klausimus. Lietuvos atstovams pavyko paklausti apie dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių plėtros perspektyvas.
Tačiau iš D.Medvedevo atsakymo komentarų Lietuvoje susidaro įspūdis, kad išgirsta tik "pozityvioji" Rusijos prezidento kalbėjimo dalis. Visiškai neatkreipta dėmesio į labai svarbią antrąją dalį, kuri D.Medvedevo pozicijos santykių su Lietuva gerinimo klausimu supratimą apverčia aukštyn kojomis.
Taip, Rusijos vadovas pripažino, kad dabar atsiranda prielaidų aktyvesniam dvišaliam bendravimui. D.Medvedevas leido suprasti, kad Lietuvai ir jos užsienio politikai pradėjus vadovauti Prezidentei Daliai Grybauskaitei galima tikėtis "intensyvinti dviejų valstybių dialogą", gerinti santykius.
Štai ši kalbos dalis ir sukėlė tam tikrą nepagrįstą euforiją Lietuvos politikos sluoksniuose. Net pati D.Grybauskaitė pasidžiaugė, esą D.Medvedevas apie Lietuvą kalba pozityviai.
Tačiau sąmoningai ar ne Lietuvoje neišgirsta antroji Rusijos prezidento atsakymo dalis. D.Medvedevas pareiškė, kad santykių gerėjimas bus įmanomas tik tada, kai lietuviai pakeis savo požiūrį į kai kuriuos svarbius vertybinius dalykus, į kuriuos dabar abiejų valstybių požiūriai kardinaliai skiriasi.
Įsiskaitykite, ką pasakė Rusijos vadovas: "Kai įvyks dviejų požiūrių – pragmatinio, ekonominio ir ideologinio, moralinio – susijungimas, tuomet viskas bus normaliai ir santykiai pakils į labai gerą lygį. Bet kokiu atveju, aš to labai tikiuosi. Tai taikoma ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims."
Ir dar: "Kartais reikia peržengti ideologinius stereotipus, kurie atsirado iki mūsų ir kurie mums apsunkina diskusijas. Reikia prisiminti tai, kas jungia šalis ir nebandyti įsilaužti į istoriją. Tai nepriimtina. Akivaizdžių istorijos faktų peržiūra – labai pavojingas dalykas."
Išvertus į paprastą, buitinę kalbą, šie pareiškimai reiškia, kad Rusijos prezidentas gana tiesmukai ragina lietuvius keisti požiūrį į sovietų okupaciją, į ideologinius ir vertybių klausimus, priderinti savo nuostatas prie rusų demokratijos, netolimos istorijos įvykių, tam tikrų moralės principų suvokimo. Esą tik tuomet, kai lietuvių ir rusų požiūriai suartės, bus galima kalbėti apie "labai geras prielaidas vystyti dvišalį dialogą".
Ar Lietuva ketina 180 laipsnių kampu pakeisti savo politiką, savo požiūrį į esmines vertybes, kurias gynė visus pastaruosius 20 metų? Ar jau esame pasirengę trypti pagal Maskvos pageidavimų dūdelę, ieškodami vadinamosios "pragmatiškos naudos" iš santykių su Rusija?
Reikia tikėtis, kad atsakymai į šiuos klausimus bus neigiami. Antraip, tikrai galime pradėti stebėti vis didėjantį Lietuvos užsienio politikos nuokrypį netinkama linkme.
Naujausi komentarai