„Migracijos departamentas, net ir aktyviai spręsdamas dėl jo buvimo Lietuvoje teisės, nebuvo informuotas iš Policijos departamento apie tai, kad to migranto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai šis epizodas irgi kelia klausimą apskritai, ar institucijos tinkamai keičiasi informacija, ar nereikėtų stiprinti šių dalykų, nes jeigu mes norime efektyviai valdyti migraciją, tai institucijos turi greitai keistis žiniomis apie tai, kas yra žinoma, kokie tyrimai ar sprendimai yra pradėti ir priimti“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė M. Katelynas.
Anot M. Katelyno, į šiuos klausimus turėtų būti atsakyta aiškinantis incidentą.
Ministro teigimu, Lietuvoje marokietis studijavo, tačiau jo, kaip studento statusas, buvo panaikintas birželio 1 dieną, o birželio 5 dieną Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie tai, kad buvo nutraukta studijų sutartis, panaikino jo laikiną leidimą gyventi.
„Tada, po 20 dienų, pagal teisės aktus, buvo tikrinama, ar minėtas asmuo išvyko iš Lietuvos. To nebuvo nustatyta. Liepos 8 dieną, jeigu neklystu, (...) buvo išsiųstas jam reikalavimas atvykti į Migracijos departamentą, jis jo nepaisė. Ir galiausiai, kiek žinau, rugpjūčio mėnesį paskirta kardomoji priemonė (...) dėl vagystės. (...) Išties tai kelia klausimą, kad dešimt savaičių žmogus, kuris įvykdęs nusikaltimą, galų gale jo ir laikinas leidimas gyventi panaikintas, galėjo būti Lietuvos teritorijoje, veikti ką norėjo“, – aiškino M. Katelynas.
Tai šis epizodas irgi kelia klausimą apskritai.
„Tai neprisideda prie įvaizdžio, kad mes tą migraciją kontroliuojame, ką aš ir sakau, ta sistema, kuri veikia dabar, jai reikalinga peržiūra ir tą reikia daryti, nes tokie incidentai parodo, kad šiuo atveju tai buvo laikinas leidimas gyventi studijų pagrindu, bet akivaizdu, kad turbūt čia buvo piktnaudžiavimo atvejis“, – tikino ministras.
Pasak M. Katelyno, Lietuvoje nėra aiškaus reglamentavimo, kaip turi būti elgiamasi su migrantais, kuriems panaikintas leidimas.
„Iš 12 tūkst. suteiktų laikinų leidimų gyventi studijų pagrindu, beveik 3 tūkst. buvo tiesiog panaikinti. (...) Tai rodo tikrai didelį piktnaudžiavimo mastą“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, kad marokietis Issamas Toubalis (Isamas Tubalis) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriame buvo sprendžiama dėl jo galimos vagystės, pabėgo antradienio pavakarę. Paskelbus paiešką, bėglys tos pačios dienos vakare sulaikytas sostinės Debesijos gatvėje.
Tuo metu dėl vagystės teismas sprendimą ketina skelbti spalio 26-ąją.
Kaip trečiadienį pranešė Policijos departamentas, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už kalinio pabėgimą.
M. Katelyno teigimu, kadangi migrantas teisiamas dėl galimo Baudžiamojo kodekso pažeidimo ir procesas dar vis vyksta, I. Toubalis liks Lietuvoje.
Kreipėsi į KAM ministrą dėl sienos su Rusija apsaugos pratęsimo iki lapkričio
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas sako antradienį kreipęsis į krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną dėl sustiprintos sienos apsaugos su Rusija pratęsimo, viliasi, kad tai bus daroma iki lapkričio pradžios.
„Vakar kreipiausi į krašto apsaugos ministrą dėl pratęsimo sustiprintos sienos apsaugos ir karių pasitelkimo“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Katelynas.
„Manau, kad (sprendimas – BNS) artimiausiu metu bus priimtas, kadangi iki spalio 16 dienos buvo sutarta, kad bus pasitelkta kariuomenė, tai tikiuosi, kad bus pratęsta iki lapkričio pradžios“, – aiškino jis.
BNS rašė, kad Lietuvos kariuomenė yra skyrusi apie 100 karių padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) saugoti pasienį su Rusija.
M. Katelyno teigimu, kol kas neprašoma daugiau karių, tačiau tai priklauso nuo VSAT poreikių.
„Kol kas tiek pat, kiek ir yra, tikrai nėra iškalta akmenyje, kiek karių turi būti pasiųsta, iš tiesų, VSAT vietoje mato, kur yra poreikiai, kiek reikia tuo metu karių ir tikrai tą komunikuoja su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės vadovybe, tai manau, kad jie tikrai susitars, ar reikės 60 ar 80 ar 100 (karių – BNS), tikrai ne politikų darbas, yra susitarti dėl to, kokie pajėgumai reikalingi“, – tvirtino jis.
Kiek anksčiau M. Katelynas kariuomenės pasitelkimą vadino prevenciniu žingsniu atsižvelgiant į viešą, nežvalgybinę informaciją, jog Rusijoje po Valstybės Dūmos rinkimų planuojama mobilizacija, nors grėsmės lygis pasienyje nepadidėjęs.
Lietuvos kariuomenė yra pažymėjusi, kad toks prevencinis institucijų bendradarbiavimas yra įprastas, leidžiantis sustiprinti pasienio apsaugos pajėgumus ir užtikrinti sklandų bendrų užduočių vykdymą, nuosekliai saugant pasienį.
Kaip skelbė BNS, kariuomenė su VSAT pareigūnais patruliuos pasienio užkardų teritorijose. Pagal poreikį gali būti pasitelkiami mobilūs patruliai, mobilieji stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.
(be temos)
(be temos)