– Maisto produktai ir kuras vis dar brangsta labiausiai – trečdaliu. Dvigubai greičiau nei visoje Europos Sąjungoje (ES). Kodėl Lietuvoje gyvenimas taip išbrango?

– Lietuva tapo brangi pastaraisiais metais, nes kainos čia augo žymiai sparčiau nei ES vidurkis. Ypač didelį nerimą kelia maisto kainos. Metinis augimas siekia apie 34 proc.  ES – taip pat aukštas, bet jis siekia 17 proc. Tad tikėtina, kad mes pagal kainų lygį šiais metais prisivysime ES vidurkį. Taigi gėrimų, maisto kainos tuoj bus brangesnės nei Nyderlanduose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir tik keliais proc. mažesnės nei Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.

– O koks yra atlyginimų skirtumas lyginant su Lietuva, kad galėtume įsivaizduoti?

– Atlyginimų skirtumas siekia daugiau nei du kartus. Lietuvoje jau turime beveik 1200 Eur į rankas, o Vakarų Europos šalyse – nuo 2,5 iki 3 tūkst. Eur. į rankas.

– Kodėl Lietuvoje taip išbrango maistas? Ar čia jį brangu atvežti, ar išauginti? Ar čia yra ir godumo elementas?

– Čia yra daug dedamųjų. Viena iš jų, kad gyventojai buvo labai plačiai atvėrę pinigines. Ir kylant kaštams, ypač energetikos, prekybininkai dalinai tą kašto augimą labai greitai perleido gyventojams, t. y. vartotojams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gyventojams kaip ir tiko viskas, nes jei prekė yra brangi, galima jos nepirkti?

– Taip. Praktiškai apyvartos nekrito iki spalio mėnesio. Spalį jau turime 7 proc. metinį kritimą. Galbūt tai buvo pirmoji kregždė, kuri galbūt sustabdys tą kainų pasiutpolkę.

– Jeigu nesustabdys kainų pasiutpolkės, ypač maisto kainų, kas laukia Lietuvos?

– Lietuva greičiau taps brangi nei turtinga. Tai – didžiulis iššūkis šaliai konkurencingumo prasme. Bus sunkiau pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Na, o jei mes toliau tęsime tą kainų augimą, jau šiais metais pasieksime ES vidurkį, o kitais metais netgi jį viršysime. Bus peržengta psichologiškai nemaloni riba –rubikonas. Mes tapsime nepatrauklia šalimi nei emigrantams, kurie galbūt norėtų sugrįžti atgal į Lietuvą, nei migrantams iš trečiųjų šalių, nes visi matys, kad čia gyvenimas brangesnis nei kitose Vakarų Europos šalyse. Nei toje pačioje Lenkijoje.

Lietuvoje gėrimų, maisto kainos tuoj bus brangesnės nei Nyderlanduose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje.

 

– Ar tai reiškia, kad netrukus gali apsimokėti vykti pirkti maisto ne tik į Lenkiją, bet ir Nyderlandus ar Vokietiją?

– Na, Nyderlanduose sudėtinga būtų, nes konkurencingumas ten irgi nedidelis, kainos irgi nėra mažos, tačiau Lenkijoje – taip. Joje maisto kainos gerokai mažesnės.

– Ar yra kokių nors objektyvių priežasčių, kodėl maistas Lietuvoje turėtų būti brangesnis?

–    Na,  gal mokesčiai pridėtinės vertės yra kažkiek didesni, nes daugelis kitų valstybių taiko įvairius lengvatinius tarifus. Bet kitų priežasčių nėra daug. Tarkim, kalbant apie nuomos kainas, atlyginimų dydį, – jie vis dar mažesni nei ES. Turbūt viena esminių būtų nepakankama konkurencija. Galima sakyti, tai – mažos rinkos rykštė.

– Ne kartą buvo kalbėta, kad galbūt Lenkija galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai, kur maisto produktams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir toliau išliks nulinis.

– Manau, pagrindinė priežastis vis dėlto nėra PVM tarifo skirtumas, nes Lenkijoje  pigesnės ir ne maisto prekės nei Lietuvoje. Nors Lenkijoje bendras PVM tarifas yra truputį didesnis – 22 proc., o pas mus – 21 proc.  Lenkijoje tiesiog didesnė konkurencija, dar zloto kursas jiems padeda labai. Na, ir lenkai truputį kitu lygiu žaidžia. Tai mes realiai, palyginti su Lenkija, esame kaip danai, jeigu Daniją lygintume su Vokietija. Danai važiuoja į Vokietiją pirkti pigesnių prekių.  Manau, tas srautas į Lenkiją lietuvių bus ir jis nemažės.

– Tuomet kitas pavyzdys, gal ir ne pats geriausias, – Vengrija. Šalies premjeras Viktoras Orbanas nurodė prekybos tinklams tam tikros kategorijos maisto prekes pardavinėti neviršijant nustatytos kainos. Ar tai galėtų būti sprendimas Lietuvoje?

Atlyginimų skirtumas siekia daugiau nei 2 kartus. Lietuvoje jau turime beveik 1200 Eur į rankas, o Vakarų Europos šalyse – nuo 2,5 iki 3 tūkst. Eur. į rankas.

 

–   Ne, negalėtų, nes dažniausiai tokie nurodymai dar labiau sujaukia rinką. Ir Vengrijoje maisto prekių infliacija yra labai didelė. Didžiausia visoje ES. Tikėtina, kad kai Eurostatas paskelbs lapkričio, duomenis, Vengrijoje infliacija bus didesnė nei kad Lietuvoje. Taip yra todėl, kad nuo infliacijos geriausias vaistas – didinti konkurenciją. Dabar mes turime nuotolinę prekybą, turime Lenkiją – tai turėtų rinka vis dėlto susibalansuoti. Prognozuojame, kad kitais metais maisto produktų kainos  neturėtų augti.

– Jeigu infliacija Lietuvoje tokia didelė išliks, ar tai reiškia, kad turėsime ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, emigracijos bangą?

– Gali turėti tokių pasekmių. Mes jau matėme mažą migracijos bangelę dėl sparčiai išaugusių būsto kainų praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje. Ir bendras kainų lygis, kaip minėjau, po truputėlį mažina Lietuvos patrauklumą.

– Ar politikai gali kažką padaryti, ar čia viskas palikta laisvai rinkai?

– Politikai turėtų stengtis stabilizuoti situaciją, didinti konkurenciją tam, kad ilgu laikotarpiu rinka susibalansuotų ir grįžtų į normalias vėžes. Jeigu pradės išradinėti dviratį, taikyti kažkokias labai specifines priemones, situacija gali būti dar blogesnė.