Reklamoje, kurią B. Sabatauskaitei atsiuntė „Facebook“ vartotoja, vaizduotas moters krūtis griebiantis vyras, o įrašas šalia skelbė „Bardako valstybėje, kaip Basanavičiaus gatvės automatuose – pralaimėjimų nebūna. Čia visada išsuksi – gražią moterį arba gerą žmoną“. Įvertinusi reklamą, tyrimą dėl diskriminacijos kontrolierė pradėjo savo iniciatyva.

Bendrovės „Botsana“, valdančios barą „Bardakas“, atstovai reklamą pašalino vos gavę kreipimąsi iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Jie aiškino, kad šiuo įrašu nesiekė nieko pažeminti ir apgailestauja, jei ką nors įžeidė. Anot jų, reklama norėta šmaikščiai priminti, kad baras laukia klientų. Šiame įraše skelbta prieš keletą metų bare padaryta nuotrauka, o pozavę asmenys sutiko, kad jų atvaizdas būtų naudojamas komerciniais tikslais.

„Facebook“ nuotr.

Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjas reklamuodamas savo paslaugas privalo užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų reiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Šiuo įstatymu taip pat draudžiama formuoti visuomenes nuostatas, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą.

Europos Tarybos ir Europos Parlamento rezoliucijose rašoma, kad reklamoje turi būti gerbiamas žmogaus orumas, asmuo negali būti menkinamas ar žeminamas dėl savo lyties. Moterų žeminimas dažnai išreiškiamas jas vaizduojant kaip pardavimus skatinantį objektą ar prekę. Diskriminacinėse reklamose jos yra sudaiktinamos, o tai gali daryti tiesioginį poveikį nepagarbių ir nelygiaverčių stereotipų apie moterų vaidmenį formavimui.

„Bardako“ reklamoje (socialinio tinklo įrašas teisiškai laikomas reklama) moteris vaizduojama kaip daiktas, kurį galima išlošti net užrištomis akimis. Moteris apibrėžiama būtent per savo krūtinę, kurią graibo vyras. Vyras šiame kontekste vaizduojamas kaip turintis galią liesti moters kūną kada ir kaip nori. Jis yra vartotojas, nuo kurio priklauso situacija, o moteris yra prizas, kurį galima laimėti.

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė apgailestauja, kad moterų menkinimas net ir nesąmoningai vis dar pasirenkamas kaip rinkodaros strategija. „Svarbu, kad įrašą paskelbę žmonės greitai pašalino netinkamą turinį iš savo „Facebook“ paskyros. Vis tik, reklamos, menkinančiai vaizduojančios vieną ar kitą asmenų grupę, turi labai didelę įtaką neigiamų nuostatų formavimui. O tokios reklamos, pateikiančios moteris kaip prekę ar objektą, vis dar pernelyg dažnos. Įstatymas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir nemenkinti asmens dėl lyties. Jei įmonėms ar reklamos agentūroms nuoširdžiai kyla abejonių dėl planuojamų reklamų, kviečiame kreiptis į Tarnybą dėl konsultacijos dar prieš skelbiant reklamą“, – sako ji.