Lūšnoje augusios mergaitės mamos svajonė – pabėgti nuo girtaujančios motinos

Augdama griūvančioje, vėjo kiaurai perpučiamoje troboje su bedarbe mama ir smurtaujančia bei nuo alkoholizmo kenčiančia močiute ji matė vien liūdesį ir skurdą. Tačiau šiandien viskas - kitaip: Justina šypsosi, lanko darželį, mielai bendrauja ir kartais net pati užkalbina nepažįstamuosius. Jos ir jos mamos Birutės gyvenimą neatpažįstamai pakeitė organizacijos „SOS vaikų kaimai“ ir daugybės gerų žmonių rūpestis.

Augo siaubingai apleista

30-metė Birutė - mylinti ir gero linkinti Justinos mama, tačiau tinkamai pasirūpinti mažyle jai pavyksta ne visada. Birutė ne visuomet žino, kaip vaiką aprengti, kad nesušaltų, kaip gydyti susirgus ar kiek Justina svėrė vos gimusi. Mamai šiandien tenka mokytis paprasčiausių įgūdžių, leisiančių jos dukrelei augti saugiai ir laimingai.  Taip yra todėl, kad pati Birutė augo neprižiūrima, apleista ir nemylima. Priklausomybe nuo alkoholio serganti jos motina nesirūpino vieniša augančia dukrele, jos neauklėjo ir nemokė net paprasčiausių dalykų.

„Tai jau - nebe mama, - apie sykį peiliu jai ranką perrėžusią motiną braukdama ašaras pasakoja Birutė, - Net nežinau, kaip ją vadinti. “

Nors pasirūpinti Justina Birutei ne visuomet yra paprasta, mamos klaidų ji sako niekada nekartosianti. Dukrelė - visas jos gyvenimas ir svarbiausias jo tikslas. Šiandien Birutė labiausiai nori užtikrinti Justinai laimingesnę vaikystę, nei turėjo ji pati.

Svarbiausia - lankyti darželį

Mamai ir dukrai pagalbos reikėjo pačios įvairiausios: pradedant maistu bei drabužiais, baigiant saugiais namais. Griūvanti trobelė gyventi netiko ne tik dėl kiaurus metus pro išklypusius langus ir duris ją košiančių vėjų bei to, kad ji stovi laukuose, toli nuo bet kokios civilizacijos, bet ir dėl karts nuo karto ten pagyventi sugrįžtančios Birutės motinos. Birutė atvirai teigia nesijaučianti saugiai, kai mama yra netoliese.

Tačiau tiek „SOS vaikų kaimų“ atstovai, tiek ir Birutė vieningai sutarė, kad svarbiausia šiandien - leisti Justiną į darželį, užtikrinti jai specialistų priežiūrą.

„Visi žinojome savo užduotį: turime užtikrinti Justinai laimingą vaikystę ir pilnavertę ateitį. Jai reikėjo visko mokytis nuo pradžių: bendrauti, draugauti, reikšti emocijas. Jai reikėjo draugų, saugios aplinkos, įprastų, reguliarių veiklų. Visa tai mergaitei geriausiai galėjo suteikti darželis ir su ja individualiai dirbantys specialistai“, - pasakoja „SOS vaikų kaimų“ vadovė Liudovika Pakalkaitė.

Taigi, „SOS vaikų kaimų“ surengto palaikymo koncerto metu gautų neabejingų žmonių aukų bei rūpesčio dėka Justina ir jos mama perkeltos į Šiaulius, kur mergaitė pirmąkart išsiruošė į vaikų darželį. Šiandien Justina jame - jau kelis mėnesius. Per juos mažylė pasikeitė neatpažįstamai: iki tol nė akių nepakeldavusi, šiandien ji šypsosi, čiauška, žaidžia su bendraamžiais ir kasdien išmoksta ko nors naujo.

Intensyviai prižiūrima „SOS vaikų kaimų“ socialinės darbuotojos ir vaikų darželio darbuotojų, Justina pamažu atgauna vaikystę, kuri iš jos buvo taip nepelnytai atimta. Tuo tarpu laiku pagalbos nesulaukusiai mamai Birutei šiandien mokytis - gerokai sunkiau.

Darbo paieškos - sudėtingos

„SOS vaikų kaimai“ susisiekė su Lietuvos Darbo birža ir bendromis pastangomis ėmė ieškoti Birutei darbo. 11 klasių baigusi ir barmenės-virėjos specialybę įgijusi moteris galėtų dirbti: tai ne tik stipriai pagerintų šeimos finansinę situaciją, bet ir leistų Birutei mokytis, būti tarp žmonių.

Tačiau neturint jokių įgūdžių ieškoti darbo - nelengva. Birutei sudėtinga dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, punktualiai juose pasirodyti ir pristatyti savo gebėjimus. Tik milžiniškos visų ja besirūpinančių žmonių - Šiauliuose šeimą globoti ėmusios geradarės Agnės, Darbo biržos specialisčių, „SOS vaikų kaimų“ atstovių - dėka moteris dar nėra išbraukta iš Darbo biržos sąrašų.

„Judame į priekį mažyčiais žingsneliais: Birutė mokosi paprasčiausių dalykų ir labai džiaugiasi savo nedidelėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, neseniai jai reikėjo gauti vieną išrašą banke – nuėjo, susitarė ir gavo jį pati. Kitam gal tai būtų paprasčiausia smulkmena, o Birutei – tikra šventė. Viskas vyksta labai lėtai ir tikriausiai darbo paieškos bus ilgos“, – pasakoja Šiauliuose Justina ir jos mama besirūpinanti „SOS vaikų kaimų“ atstovė Rita Gintilienė.