Ligoninėse vis trūksta kraujo

Donorystė

Ligoninėse vis trūksta kraujo

Uostamiesčio ligoninėse atsiradus naujiems skyriams išaugo kraujo poreikis. Tam, kad nepritrūktų kraujo, Klaipėdos kraujo centro darbuotojai pradėjo važinėti po visą Žemaitijos regioną ir donorų ieškoti ne tik uostamiestyje, bet ir rajonuose.

Ligoninėse dirbantys medikai taip pat prisideda prie donorystės skatinimo. Jie kviečia ligonių, kuriems atliekamos planinės operacijos, gimines tapti donorais.

Tačiau kartais kraujo vis tiek pritrūksta. Tada jo duoda patys medikai.

Važinėja po rajonus

Klaipėdos kraujo centro gydytoja transfuziologė Virginija Povilienė pasakojo, kad visą vasarą nuolat pritrūkdavo pirmos grupės kraujo. Taip buvo gal todėl, kad ši grupė - pakankamai dažna. Siekdami patenkinti kraujo poreikius, Klaipėdos kraujo centro medikai ėmė važinėti po rajonus. „Pradėjus kraują rinkti iš rajonų, jo stygius sumažėjo. Nemažai kraujo davė Plungės, Šilutės gyventojai. Rajonuose labai dažnai donorais tampa medikai. Šiuo metu kraujo trūkumo nėra, tačiau bet kuriuo metu padėtis gali pasikeisti. Kiekvienas donoras gali duoti tik po vieną maišelį kraujo, bet būna pacientų, kuriems prireikia 5-6 tokių maišelių“, - aiškino medikė.

Gydytoja pasidžiaugė, kad pamažu daugėja žmonių, kurie už kraują neima pinigų. Pernai neatlygintinų donorų buvo tik 6 procentai, šiemet - 10. „Galbūt žmonės susimąstė apie savo ateitį ir už donacijas neima atlygio tam, kad gautų garbės donoro pensiją, mokamą tiems, kurie 40 kartų neatlygintinai davė kraujo. Mes ir patys skatiname žmones, ypač tuos, kurie kraujo duoda pirmąkart, įsijungti į neatlygintiną donorystę“, - sakė V.Povilienė.

Dalina kvietimus

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga aiškino, kad medikai visada turi būti pasiruošę tam, jog gali pritrūkti kraujo. Todėl pacientų, kuriems atliekamos planinės operacijos, artimieji yra raginami neatlygintinai tapti donorais.

Ne visiems artimiesiems tokie raginimai patinka. „Kai kurie puola priekaištauti dėl to, kad skatiname tapti donorais. Nemanau, kad medikai turėtų skatinti donorystę. Žmonės patys turėtų susiprasti duoti kraujo“, - dėstė J.Sąlyga.

Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Eugenijus Zalagėnas taip pat pastebėjo, kad kai kurių ligonių artimieji, matydami, koks reikalingas yra kraujas, patys nesutinka tapti donorais. „Mes žymiai daugiau išdaliname kvietimų duoti kraujo, negu Klaipėdos kraujo centras sulaukia donorų“, - šyptelėjo medikas.

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas į donorystės problemą pažvelgė filosofiškai: „Jeigu mūsų žmonės būtų atsargesni, nesėstų prie vairo neblaivūs, tai neiškiltų tokia didžiulė donorystės problema. Juk daugiausiai kraujo prireikia ne per planines operacijas. Jos daromos taikant naujus chirurgijos metodus ir todėl pacientai mažiau nukraujuoja. Labiausiai kraujo prireikia nelaimingų atsitikimų aukoms“.

Visų ligoninių gydytojai džiaugėsi, jog vakar nebuvo kraujo trūkumo, tačiau nuogąstavo, kad padėtis bet kada gali pasikeisti, ir prisiminė ne vieną atvejį, kai, neradus reikiamos grupės kraujo, donorais tapdavo patys medikai.