- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panevėžio ligoninėse nebėra alergologo, o gyventojų – netoli 90 tūkst. Panevėžiečiams siūloma vykti arba į privatų kabinetą, arba į kitą miestą. Respublikinė Panevėžio ligoninė aiškina, kad tokio specialisto neranda jau pusmetį. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina ir pačią ligoninę, esą ji nėra net išplatinusi darbo skelbimo, tačiau rajonų ligoninių vadovai sako, kad situacija su gydytojais specialistais prastėja kone visur, išskyrus Vilnių ir Kauną.
Kur situacija prasčiausia ir kokių specialistų trūksta papasakojo Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.
– Problema, apie kurią asmeniškai girdėjau prieš 20 metų, kad labai neatsakingai elgiamės su išvažiuojančiais gydytojais. Kad leidome tokiose šalyse kaip Norvegijoje, Anglijoje, Vokietijoje susidaryti šimtinėms mūsų medikų diasporoms. Jeigu Panevėžyje trūksta specialistų, lygiai taip pat ir pas mus, Joniškio miestelyje, Šiaulių regione. Labai trūksta bendro profilio specialistų: vidaus ligų gydytojų, šeimos gydytojų, skubiosios medicinos gydytojų, kurie mums užtikrina svarbiausias dienines paslaugas, nes konsultantą iš Kauno gali prisikviesti kartą per savaitę ar kartą per mėnesį. Kažką pabudėti irgi gali prisikviesti, bet tų žmonių, kurie užtikrina kasdienes paslaugas, jų be galo trūksta.
– Ar žinote kitų mažųjų miestų problemas? Ko jiems trūksta?
– Problemos visur yra tokios pačios. Jau du–tris metus sakau, kad ta byranti sistema pradės griūti ir tai, turbūt, prasideda dabar. Matau, kad daugelyje vietų bijoma pripažinti tiesą, įvairiais būdais bandoma „užkamšyti skyles“. Visuose rajonuose, kurie yra nutolę nuo Kauno ir Vilniaus, bendro profilio gydytojų trūkumas tikrai yra, ypač, kai kalbame apie kokybiškas paslaugas, o ne apie skyrių užkamšymą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip gali taip nutikti, kad tokio dydžio mieste kaip Panevėžys, pritrūko vieno vienintelio alergologo, kuris galėtų pakonsultuoti? Ar jums tai suvokiama?
– Suvokiama, nes čia – ledkalnio viršūnė. Atrodo, kad tas dešimtmečius ignoruotas problemas reikės išspręsti mano kartai. Turime giliai pažiūrėti, kodėl tokios problemos išsivystė, turime pažiūrėti į medikų rengimą ir pradėti ieškoti pavyzdžių, kaip tokias problemas sprendžia kitos šalys, nes mūsų medikų parengimas – itin rigidiškas ir jau sutrūnijęs. Žmonėms nereikia alergologo, jiems reikia paslaugos, kuri apima alergologiją. Galbūt lanksčiau galime pažiūrėti į papildomas kvalifikacijas vidaus ligų gydytojams, šeimos gydytojams, skubios medicinos gydytojams, kurie pabaigė rezidentūrą. Galbūt jie domėjosi būtent imunologija, alergologija, astma. Turime išeiti iš to burbulo, iš to socialistinio modelio, turime liberalizuoti savo požiūrį, medikų rengimą, nes jau autobusais nieks gydytojų neatveš. Paskyrimo nėra, todėl reikia galvoti, kaip sukurti sąlygas. Jeigu tokia situacija išlieka, tai rodo, kad mes turime sisteminių bėdų.
– Galbūt prie problemų sprendimo galėtų prisidėti valstybė ir savivaldos?
– Manau, kad būtent medikų rengimo procese didelė atsakomybė ir tenka Sveikatos ministerijai. Jai reikia pilnai perimti medikų ruošimą, nes dabar per pusę dalinasi su Švietimo ir sporto ministerija. Reikia suplanuoti medikų rengimo modelį, apie kurį mes kalbėjome. Tai – sisteminė problema. Įdomu, kada ją išspręsime.
Čia – tiesiog ruletė ir karštos bulvės mėtymas.
Kalbant apie savivaldybę, man kaip gydytojui, tokie sprendimai nėra tvarūs. Pririš žmogų prie daugiatūkstantinės paramos, nes paramą gali pasiimt nebūtinai pačios geriausios kompetencijos gydytojas, o tai sukelia labai daug klausimų jau esančiam kolektyvui. Čia – tiesiog ruletė ir karštos bulvės mėtymas. Mes turime peržiūrėti ir liberalizuoti medikų rengimo sistemą.
– Ar pacientai, tarkime, iš tokio didesnio miesto kaip Panevėžys, pasitikės gydytojais, kurie dirba mažesniame mieste?
– Tai kultūrinis dalykas. Matau, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar nenoriai žiūri į universitetinę ar respublikinę ligoninę, o jaunesnių žmonių požiūris liberalesnis, nes jaunas žmogus žiūri į specialistą. Gyvename XXI amžiuje, nepamirškime telemedicinos galimybių. Kad alergologas nedaro kažkokių intervencijų, reikia proto, o protą galime pasitelkti telemedicinos galimybėmis. Generalistas – plataus profilio specialistas, kuris konsultuoja žmogų, jis jau turi tam tikrą žinių pagrindą ir po to pats pasitaria su specialistu. Pats modelis, kada vykdome pacientų logistiką, nėra išdirbtas. Bent jau alergologo prasme – ji yra išsprendžiama. Bet kai ateina klausimas apie intervencinį radiologą, kuris gydo žmones ištiktus insulto, čia – visai kitas dalykas, nes to gydytojo reikia vietoje visą parą. Ta problema ateis ir jos jau taip paprastai neišspręsime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje vyks diabeto prevencijos akcija
Sekmadienį Vilniuje rengiama diabeto prevencijos akcija, bus dalijami daugkartiniai gliukomačių rinkiniai. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams9
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
PSO nepakeitė beždžionių raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio2
Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį paskelbė priėmusi sprendimą nekeisti beždžionių raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, nes naujų susirgimų atvejų vis daugėja, o apie juos praneša vis daugiau šalių. ...
-
Du mėnesius iki įvykio jaučiate tam tikrus simptomus? Gali tykoti staigi mirtis8
Jaunų žmonių širdys plaka vis sparčiau, kol galiausiai staiga sustoja. Tą pastebi tiek kardiologai, tiek į skubius iškvietimus reaguojantys medikai. Šią savaitę krepšinio aikštelėje sukniubo 38 metų vyras. Jauno spo...
-
Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės daugiau moterų1
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išplėtus krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribas, nuo kitų metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų. ...
-
Sukurta mobilioji programėlė, padėsianti skirti ir vartoti antibiotikus1
Higienos institutas (HI) ketvirtadienį pristatė naują nemokamą mobiliąją programėlę „AntibLT“. Skelbiama, kad šis įrankis medikams padės tikslingai skirti antibiotikus, o pacientams primins apie šių vaistų vartojimą. ...
-
Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį13
Ketvirtadienį Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį. Mirė Gastroenterologijos skyriaus darbuotoja Rita Sabaliauskienė. ...
-
Kiekvienas komponentas atlieka lemiamą vaidmenį
Kraujo donorystė – neatsiejama sveikatos priežiūros dalis, gelbstinti gyvybes žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir sunkių kraujavimų atvejais, po nelaimingų atsitikimų, traumų, avarijų, komplikuotų gimdymų ar po sudėtingų operacij...