Mūsų šaliai priimtinesnis evoliucinis, o ne revoliucinis kariuomenės sistemos pertvarkymas
Latvijos vyriausybei paskelbus, kad ši kaimyninė šalis ketina atsisakyti būtinosios karinės tarnybos ir ginkluotąsias pajėgas formuoti tik profesionalumo principu, Lietuvos politikai ir kariškiai kalba, kad mūsų valstybė eina ta pačia kryptimi, tačiau neforsuodama proceso. Šiuo metu Lietuva jau turi pusiau profesionalią kariuomenę - šauktinių joje - vos apie 40 proc.
Latviai nori mažos geros armijos
Latvijos ministrų kabinetas antradienį išklausė Gynybos ministerijos pranešimą dėl galimybių atsisakyti būtinosios karinės tarnybos ir premjeras Einaras Repšė pavedė ministerijai parengti atitinkamas įstatymų pataisas.
Po Latvijos vyriausybės pritarimo profesionalios armijos kūrimui E.Repšė sakė: Nematau kliūčių, kurios trukdytų įgyvendinti tokį modelį. Latvijos premjeras taip pat pabrėžė, kad atsisakius priverstinio šaukimo į kariuomenę jaunuoliai nebebus bauginami ir traumuojami geriausiais gyvenimo metais, nutraukiant jų mokslą.
Latvių vicepremjero Ainaro Šleserio nuomone, Latvija gali konkuruoti tik kokybe, todėl maža, gera armija - vienintelė išeitis Latvijai.
Gynybos ministerijos duomenimis, dabar Latvijoje 27 proc. visų ginkluotųjų pajėgų karių yra privalomąją tarnybą atliekantys šauktiniai. Kasmet į Latvijos armiją pašaukiama apie 1600 vaikinų arba apie 10 proc. visų šaukiamojo amžiaus jaunuolių.
Trys šauktiniai - vienas profesionalas
Lietuvos krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus teigimu, artimiausiu metu panašių politinių žingsnių mūsų šalyje sunku tikėtis. Neatmetu galimybės, kad ateityje ir Lietuvoje bus nutarta turėti tik profesionalų kariuomenę, tačiau dabar tokios suformuluotos nuostatos dar nėra, - Kauno dienai sakė ministras.
Seimo patvirtintuose strateginiuose kariuomenės struktūros formavimo dokumentuose numatyta ateityje nuolat mažinti šauktinių skaičių šalies ginkluotosiose pajėgose. Kariuomenė jau dabar sparčiai profesionalėja ir ta tendencija bus išlaikyta. Kaip sparčiai vyks šis procesas, priklausys ir nuo finansavimo, ir nuo kitų dalykų. Žinoma, ir nuo politinės valios, - tvirtina L.Linkevičius. Ministro nuomone, toks palaipsnis perėjimas - neskausmingiausias ir natūraliausias būdas pertvarkyti kariuomenę.
Ministras pabrėžė, kad, mąstant apie profesionalios kariuomenės kūrimą, būtina gerai pasverti visus jos pranašumus ir trūkumus bei nepamiršti, kad profesionalaus kario išlaikymas valstybei atsieina tiek, kiek trijų šauktinių. Profesionali kariuomenė nėra pigi. Kad ji galėtų vykdyti tuos pačius tikslus kaip dabar, jai reikės skirti daugiau resursų, - sakė L.Linkevičius.
Ateitis - politikų rankose
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas Kauno dienai patvirtino, kad kalbos apie profesionalios kariuomenės kūrimą tarp politikų vyksta jau seniai.
Kariuomenės profesionalėjimas ir taip jau vyksta. Tačiau kategoriškai pareikšti, kad nuo kažkurių metų mes atsisakysime šauktinių karių, dar ankstoka. Pirmiausia turime galvoti apie kariuomenės efektyvumą. Šiandien kalbame apie tai, kad karinės pajėgos turi būti mobilios, nedidelės, profesionaliai parengtos, gerai apginkluotos, sugebančios greitai išsiskleisti ir veikti atitinkamoje erdvėje. Kalbame apie nedidelę kariuomenę ir dėl šio principo nediskutuojame. Taigi šiuo atveju labiausiai vertintinas būtent profesionalumo kriterijus, - sakė A.Sadeckas, kartu pabrėždamas, kad ir tokioje kariuomenėje galima rasti vietos šauktiniams.
Kaip politikai nuspręs, taip ir bus, - paklaustas apie Lietuvos kariuomenės ateitį atsakė jos vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis. - Šauktinių kariuomenė - ne tik pigesnė, bet ir jaunesnė. Jei kurtume tik profesionalų kariuomenę, labai svarbu, kad būtų mechanizmas ar saugikliai, kurie užtikrintų, jog po 3-4 tarnybos metų karys būtų suinteresuotas išeiti ir užleisti savo vietą jaunesniems. Jei jis neišeis, turėsime problemą - seną kariuomenę.
Tokiu saugikliu, pasak J.Kronkaičio, galėtų būti valstybės garantija, jog po tarnybos kariuomenėje bus finansuojamas jaunuolio mokslas aukštojoje ar kitoje mokymo įstaigoje.
Intelekto problema
Kariuomenės vadas taip pat būgštauja, kad kariuomenę formuojant tik savanoriškumo principu, jai gali pritrūkti aukšto intelekto jaunuolių, galinčių dirbti su naujausiomis karinėmis technologijomis. Pasak J.Kronkaičio, ne itin dideli kariškių atlyginimai vargu ar pritrauks aukštesnio išsilavinimo kandidatus.
NATO Karinio komiteto pirmininkas generolas Haraldas Kujatas tvirtai pasisako už šauktinių kariuomenę ir yra pareiškęs, kad Vokietija neatsisakys būtinosios karinės tarnybos, nes, jo nuomone, tokia kariuomenė daug kokybiškesnė. Jis argumentuoja tuo, kad dabar į Vokietijos kariuomenę patenka jaunimo iš įvairių, o ne vien iš žemesnių socialinių sluoksnių, - sakė J.Kronkaitis.
Jei mes surasime būdą, kaip suformuoti jauną ir aukšto intelekto profesionalią kariuomenę, tuomet aš tam tik pritarsiu, - tvirtai pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas. - Tačiau būtinai turime atsižvelgti į tai, kiek mums tai kainuos. Danijos kariuomenės vadas manęs klausė: kaip jūs ketinate išlaikyti profesionalią kariuomenę, jei mes to negalime sau leisti.
Pasak ministro L.Linkevičiaus, šalies gynimas ir jos saugumas tradiciškai laikomas visos visuomenės reikalu. Jei bus grynai profesinė kariuomenė, kai kam gali pasirodyti, kad krašto gynimas yra tik tam tikros profesionalų grupės reikalas. Antra vertus, kuo mažiau visuomenėje prievolių, tuo daugiau laisvių. Suprantama, jog tai patrauklu, - pripažino L.Linkevičius, pabrėždamas, kad apie kariuomenės ateitį, prieš priimant kokį nors sprendimą, turėtų būti dar nemažai diskutuojama.
Naujausi komentarai