Lietuvoje vaikai vis dar auklėjami beržine koše: situacija keičiasi, bet lėtai

– Kalbinti vilniečiai sakė, kad negalima smurtauti prieš vaiką ir kad griežtesnis žodis ar pakelta ranka jau yra smurtas. Bet jie sakė, jog nežino, kaip kitaip būtų galima vaiką sudrausminti, pabarti, pavyzdžiui, nes ir griežtesnis žodis gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas. Taigi, tokių manančių yra nemažai. 

– Džiaugiuosi, kad kalbinti žmonės jau atpažįsta smurtą. Barimas nelygus barimui, kiekvienoje situacijoje skirtingai, bet purtyti vaiką, rėkti, tąsyti, fiziškai mušti, ausį tempti yra smurtas. 2021 metais apklausėme gyventojus, ar ausies tempimas yra smurtas. 47 proc. pasakė, kad priklauso nuo situacijos, tai pernai tokių liko tik 35 proc. Reiškia, nuolatinis kalbėjimas, aiškinimas, atpažinimas tikrai padeda mažinti smurtą.

Kalbant apie tai, ką daryti tėvams, tai aš visą laiką sakau, kad vaikai tikrai žino teises ir tą didžioji dalis Lietuvos gyventojų vardina kaip problemą, bet mes turime vaikams diegti taisykles, atsakomybes, ugdyti jų laikymąsi, jeigu nesilaiko – tam tikras pasekmes. O pasekmių gali būti įvairių: filmukų nežiūrėjimas, telefonas, į lauką nėjimas, mėgstamų veiklų uždraudimas, tam tikri apribojimai. Taisykles reikia užrašyti aiškiai ir, svarbiausia, jų laikytis. Aišku, kai yra pažeidžiamos taisyklės, pasekmes reikia įgyvendinti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pavyzdžiui, reikia vaiką nuvesti pas odontologą apžiūrai, vaikas bijo, nenori, žviegia, rėkia, kabinasi ir nesileidžia vedamas, o turi jį nuvesti. Vaiko tempimas pas gydytoją vaiko naudai yra smurtas, ar ne? 

– Tai labai subtili situacija. Aišku, turbūt kažkaip tįsti vaiką per gatvę nepavyktų, bet ieškoti galimybių susitarti, kas bus už tai, jeigu pavyks nueiti.

– Kažkur vis tiek dar laikomasi tradicijos auklėti vaiką ranka. Įsivaizduoju, kad labai sunku tai keisti.

– 2023 metais fizines bausmes kaip auklėjamąją priemonę taikė daugiau nei pusė apklaustųjų, 53 proc. Ankstesniais metais jų buvo beveik 60 proc., nes žmonės yra įpratę auklėti vaikus. Tai turbūt suprantama, jeigu pats buvai auklėjamas rykštele, labai sunku išeiti. Vyresnė karta, galbūt mažiau išsilavinę žmonės yra linkę laikytis tų nuostatų, taisyklių, kokios buvo jų tėvų. Tuo tarpu jaunimas, jaunesni tėvai daugiau ieško, klausia, ieško kitų būdų. Tai, ką girdžiu, sako, kad nori auklėti savo vaikus ir kurti tam tikras taisykles kitaip nei jiems. Galime nebūtinai imti pavyzdžius, kaip mus auklėjo tėvai, bet galime pasižiūrėti reflektyviai ir tų dalykų nekartoti savo vaikams.