Kai kurie gyventojai neslepia nežinantys, ką reikėtų daryti artimajam užspringus ar kaip tinkamai sustabdyti kraujavimą žmogui stipriau susižeidus.
„Aš tai nemoku, šiaip nežinau, reikėtų praeiti kursus“, – kalbėjo vilnietis.
Apie tokią situaciją žino ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Žinome, kad kai kurie mokymai nėra tokio lygio, kokio mes norėtume, kad būtų“, – komentavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Ministerija pripažįsta matanti problemą – dažnai pirmosios pagalbos mokymai tampa tik formalumu „dėl varnelės“, todėl realių įgūdžių žmonės taip ir neįgyja. Anot specialistų, į tokias žinias būtina žiūrėti rimtai, todėl vis daugiau dėmesio sulaukia savanoriški pirmosios pagalbos kursai, kuriuose mokosi tiek pavieniai gyventojai, tiek įmonių darbuotojai.
Raudonojo Kryžiaus savanoris pirmosios pagalbos mokė ir vienos žygius organizuojančios įmonės darbuotojus.
„Mes renginiuose turime budinčių medikų, kartais ir Raudonąjį Kryžių, bet mes organizuojame žygius ir miškuose, tad atvykimas yra riboto laiko“, – sakė „Trenkturo“ projektų vadovas Kristupas Vėta.
Anot savanorių, kursuose pasimato, kokių baimių žmonės turi.
„Gyventojų apklausos duomenimis, vos 2 iš 10 gyventojų per pastaruosius dvejus metus yra dalyvavę pirmosios pagalbos mokymuose ir tik 3 iš 10 pasitiki savo jėgomis suteikti pagalbą, jei reikėtų tai daryti čia ir dabar“, – tvirtino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė.
Įprastai už tokius pirmosios pagalbos kursus tenka susimokėti – jų kaina svyruoja nuo 15 iki 40 eurų, o Raudonasis Kryžius už mokymus prašo 25 eurų. Kursų metu žmonės mokomi ne tik atpažinti, kas nutiko žmogui ir kaip jam padėti, bet ir naudotis specialia įranga, pavyzdžiui, defibriliatoriumi.
„Tos minutės iki atvykstant medikams yra labai svarbios, ir nors mūsų smegenys labai gudrios, jos gali išgyventi be deguonies ir kraujo tik 4 minutes. Medikai per tiek neprivažiuoja jokioje situacijoje“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoris Dainius Budnikas.
Siekiant, kad žmonės būtų geriau pasiruošę nelaimėms ir turėtų daugiau praktinių įgūdžių, pirmą kartą Lietuvoje bus organizuojami nacionaliniai pirmosios pagalbos mokymai. Jų metu gyventojai bus mokomi ne tik gaivinimo ar kraujavimo stabdymo, bet ir pirmosios psichologinės pagalbos. Dalyvauti mokymuose galės ir nepilnamečiai nuo 16 metų.
„Visos šalies mastu tai yra pirma tokia iniciatyva“, – tikino sveikatos apsaugos ministrė.
„Kartais sekundės lemia žmogaus gyvybę, tad žiūrime, į ką investuojame – ar į tai, kad profilaktiškai žmonės žinotų, kaip elgtis, arba gali būti per vėlu ir valstybei labai brangiai kainuos gaivinti“, – komentavo gatvėje pakalbinta vilnietė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Dauguma kalbintų žmonių pritartų, jog pirmosios pagalbos kursai būtų visuotiniai, tačiau dabar nacionaliniuose mokymuose numatytas ribotas vietų skaičius – tik 20 tūkst. Iš viso kursams numatyta apie 1,2 mln. eurų.
„Dauguma – projektinis finansavimas, bet pagal galimybes prisidėsime ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos resursų“, – teigė M. Jakubauskienė.
Kursus pavesta suorganizuoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
„Mokymų organizavimo paslaugos bus įsigyjamos viešųjų pirkimų būdu. Tikimasi, kad parengus reikiamą projektinę dokumentaciją ir įsigijus mokymų paslaugas, gyventojų mokymai prasidės kitais metais“, – atsakyme žurnalistams rašė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Vis dėlto nacionalinių mokymų dar teks palaukti, tačiau gerokai anksčiau gyventojus į nemokamus pirmosios pagalbos kursus pakvies Raudonasis Kryžius.
„Tikrai norėtųsi, kad per mėnesį mažiausiai 3 tūkst. užsiregistruotų ir atkeliautų“, – neslėpė I. Dirmaitė.
LNK.LT primena, kad nemokami Raudonojo Kryžiaus mokymai prasidės jau birželį.
Naujausi komentarai