To Lietuvoje iki šiol nedarė: reitinguos gydymo įstaigas ir medikus

Jame dalyvaus 409 valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis. Įstaigos kol kas bus vertinamos pagal 16 kriterijų, reitingas bus atnaujinamas du kartus per metus.

„Jei norime siekti ne tik kiekybės, bet ir kokybės, turime turėti tam tikrus rodiklius, kurie leistų įsivertinti, kaip sekasi“, – pristatydamas naujovę per spaudos konferenciją pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Pradedamas įstaigų reitingavimas – naujas įrankis, kurio iki šiol nėra buvę. Tiek pacientai, tiek įstaigose dirbantys medikai galės pasitikrinti, kokias pozicijas užima jų įstaiga. (...) Įstaigos labai pasitempia, kai jos žino, ką reikia tobulinti“, – kalbėjo ministras.

Reitingas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje. Pirmąsias pozicijas šiuo metu reitinge užima privačios įstaigos: individuali Violetos Talaikienės įmonė Panevėžyje, Kalniečių šeimos klinika Kaune. Trečioji yra valstybinė įstaiga – Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras Šilalės rajone. Iš didesniųjų įstaigų viršuje yra Antakalnio ir Lazdynų poliklinikos sostinėje.

Pradedamas įstaigų reitingavimas – naujas įrankis, kurio iki šiol nėra buvę.

Apačioje – Eišiškių, Lazdijų ir Skuodo sveikatos centrai.

„Trys įstaigos, kurios turi didžiausią rezervą pažangai – Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras Šalčininkų rajone, Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras ir Lazdijų pirminės sveikatos priežiūros centras, jų yra patys kukliausi bendrieji rezultatai. Tai reiškia, kad jos pagal daugumą rodiklių negavo paskatinimo, nes net nesiekė šalies vidurkio“, – sakė VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Paskutinė reitinge įrašyta Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, tačiau ministras A. Veryga teigė, jog jos nereikėtų lyginti su kitomis, nes tai labai specifinė įstaiga. Reitinge ji palikta, nes teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Kacevičius per spaudos konferenciją pažymėjo, kad nuo darbo rezultatų priklauso ir įstaigoms skiriamas finansavimas.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) joms papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą.

„Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro beveik 13 procentų“, – teigė G. Kacevičius.

Anot jo, intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti šiemet iš PSDF iš viso skiriama 35,1 mln. eurų.

„Tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka jas skatina siekti geresnių darbo rezultatų, o pacientai dėl to sulaukia daugiau šeimos gydytojų dėmesio, aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, tai leidžia mažinti eiles pas gydytojus specialistus“, – tvirtino Ligonių kasos vadovas.