Lietuvoje apjungiami teismai: ką svarbu žinoti gyventojams

Teisėjų vadovybė ramina, kad gyventojai nepatogumų nepatirs, teismų pastatai išliks.

„Teismų prieinamumas tikrai nesumažės, nes nė viena teisingumo vykdymo vieta nebus uždaryta“, – sako Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas.

Po pasikeitimų vienus teismo rūmus sudarys 2 ir daugiau pastatų, esančių skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Tikimasi, kad reforma garantuos greitesnį teismo procesą dalyviams, bus efektyviai valdomos teismų sistemos lėšos, teismuose bus sudarytos sąlygos teisėjų specializacijai, bus didinama teisminių procesų kokybė, bus suvienodintas netolygus teisėjų darbo krūvis.

Nacionalinė teismų administracija (NTA) informuoja, kad šiuo metu veikiančių teismų rūmų pastatai atitinkamoje gyvenamojoje vietovėje išlieka, t. y. vienus teismo rūmus sudarys dveji ir daugiau pastatų, esančių skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Išlikus tai pačiai teismų rūmų infrastruktūrai (pastatams), teismo paslaugų prieinamumas gyventojams nesikeis, asmenys ir toliau į teismą galės kreiptis kaip iki šiol. Po teismo rūmų sujungimo visose teismo rūmų patalpose asmeniui bus sudaryta galimybė pateikti dokumentus, gauti informaciją apie bylas, dalyvauti teismo posėdžiuose.

Pateikti dokumentai bet kuriuose apylinkės teismo rūmuose organizacinėmis priemonėmis bus perduodami teismingiems teismo rūmams, o bylos nagrinėjimo organizavimas vykdomas pagal teisės aktuose nustatytas bylos nagrinėjimo vietos taisykles.

Taip pat primenama, kad dalį teismo paslaugų asmenys gali gauti neatvykę į teismo pastatą. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt suinteresuoti asmenys gali formuoti ir teikti teismui dokumentus, susipažinti su bylos medžiaga, mokėti žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas, peržiūrėti bylos medžiagą, gauti informaciją apie teismų sprendimus ir kt.

„Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. teikiant teismui procesinius dokumentus portale, turėtų būti nurodomi veiklą tęsiantys teismo rūmai iš toliau pateikto teismo rūmų sąrašo (pavyzdžiui, jeigu pagal teritorinio teismingumo taisykles byla būtų priskirtina buvusiai Širvintų rūmų veiklos teritorijai, įsigaliojus pokyčiams pateikiant dokumentus reikėtų nurodyti veiklą tęsiančius Ukmergės rūmus)“, – skelbia NTA.

Atliekant duomenų paiešką viešoje tvarkaraščių arba viešoje sprendimų paieškose, esančiose Lietuvos teismų interneto svetainėje teismai.lt, taip pat turėtų būti nurodomas veiklą tęsiančių teismo rūmų pavadinimas. Iki 2025 m. sausio 1 d. paskelbtų duomenų paiešką šiose paieškų formose reikės atlikti atskirai tam skirtame skirtuke, kurį galima rasti atsivertus kiekvieną paieškos formą.

„Lietuvą priskirčiau prie pažangiausių valstybių, itin plačiai išnaudojančių technologijas teismų veikloje. Mes turime galimybę inicijuoti bylą neišeinant iš namų elektroniniu būdu per paskyrą teismų informacinėje sistemoje. Elektroniniu būdu galima teikti į bylą prašymus bei įrodymus, gauti teismo ar kitų proceso dalyvių dokumentus, taip pat sekti bylos nagrinėjimo eigą. Technologinės galimybės padeda taupyti laiką, lėšas, o kartu ir sklandžiau įgyvendinti aptariamą apylinkių teismų tinklo reformą“, – sako Kauno apygardos teismo vadovas M. Bartninkas.

Po reformos teismai veiks tokiu būdu:

Alytaus apylinkės teismą sudarys Alytaus rūmai (kurie taip pat apims buvusių Prienų rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Alytuje ir Prienuose) ir Druskininkų rūmai (kurie taip pat apims ir buvusių Varėnos rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Druskininkuose ir Varėnoje).

Kauno apylinkės teismą sudarys Kauno rūmai (kurie apims buvusių Kaišiadorių rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Kaune ir Kaišiadoryse) ir Kėdainių rūmai (kurie apims buvusių Jonavos rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Kėdainiuose ir Jonavoje).

Klaipėdos apylinkės teismą sudarys Klaipėdos rūmai (kurie apims buvusių Klaipėdos miesto rūmų, Klaipėdos rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas, o šių teismo rūmų patalpos bus Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose) ir Plungės rūmai (kurie apims buvusių Skuodo rūmų ir Plungės rūmų veiklos teritorijas, o šių teismo rūmų patalpos bus Plungėje).

Panevėžio apylinkės teismą sudarys Biržų rūmai (kurie veikia Biržuose), Panevėžio rūmai (kurie veikia Panevėžyje) ir Rokiškio rūmai (kurie apims buvusių Kupiškio rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Rokiškyje ir Kupiškyje).

Šiaulių apylinkės teismą sudarys Radviliškio rūmai (kurie apims buvusių Joniškio rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Radviliškyje ir Joniškyje), Raseinių rūmai (kurie apims buvusių Kelmės rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Raseiniuose ir Kelmėje) ir Šiaulių rūmai (kurie veikia Šiauliuose).

Marijampolės apylinkės teismą sudarys Marijampolės rūmai (kurie veikia Marijampolėje) ir Vilkaviškio rūmai (kurie apims buvusių Šakių rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Vilkaviškyje ir Šakiuose).

Tauragės apylinkės teismą sudarys Šilutės rūmai (kurie veikia Šilutėje) ir Tauragės rūmai (kurie apims buvusių Šilalės rūmų ir Jurbarko rūmų veiklos teritorijas, o šių teismo rūmų patalpos bus Tauragėje, Šilalėje ir Jurbarke).

Utenos apylinkės teismą sudarys Anykščių rūmai (kurie apims buvusių Molėtų rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Anykščiuose ir Molėtuose), Ignalinos rūmai (prie kurių bus prijungiami Švenčionių rūmai ir jų veiklos teritorija, o šių teismo rūmų patalpos bus Ignalinoje ir Švenčionyse), Utenos rūmai (kurie veikia Utenoje) ir Zarasų rūmai (kurie apims buvusių Visagino rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Zarasuose ir Visagine).

Vilniaus regiono apylinkės teismą sudarys Šalčininkų rūmai (kurie veikia Šalčininkuose), Trakų rūmai (kurie veikia Trakuose), Ukmergės rūmai (kurie apims buvusių Širvintų rūmų veiklos teritoriją, o šių teismo rūmų patalpos bus Ukmergėje ir Širvintose) ir Vilniaus rajono rūmai.