Lietuvių studentai, apsilankę Irane, buvo apvogti, palikti be dokumentų ir pinigų, tačiau teigė nesulaukę Lietuvos diplomatų pagalbos. Nelaimėlius gelbėjo kitų valstybių atstovai.
Apvogti, kai miegojo
Lietuvių studentas Karolis asmeniniame interneto tinklaraštyje papasakojo apie šių metų gegužę įvykusią istoriją, pasak jo, įrodančią Lietuvos diplomatinės tarnybos nenorą ar negebėjimą dirbti, nejautrumą bėdoje užsienyje atsidūrusiems tautiečiams.
Keturi studentai 2010 m. pavasario semestrui išvažiavo studijuoti į Gruziją. Gegužę jie nusprendė dešimčiai dienų nukeliauti aplankyti netoliese esančios egzotiškosios islamo tvirtovės Irano.
Iki egzaminų Gruzijos aukštojoje mokykloje dar buvo likęs beveik mėnuo, todėl gegužės pradžioje grupė atvyko į Iraną, per dešimt dienų susipažino su kraštu ir gegužės 10-ąją anksti ryte pasuko atgal, į Gruziją.
Studentai visąlaik keliavo autobusais. Važiuodami link Turkijos sienos, iš kur ketino pasukti į Gruziją, lietuviai autobuse užmigo ir buvo apvogti. Dingo pasai ir dalis pinigų.
Liepė grįžti į Lietuvą
Lietuviai buvo apvogti Irano Tabrizo mieste. Vietos policija, į kurią buvo kreiptasi, pasiūlė grįžti į sostinę Teheraną ir ten bandyti gauti kirsti sienai reikiamus dokumentus.
Irane nėra jokios Lietuvos diplomatinės atstovybės – nei ambasados, nei konsulato. Šią šalį "dengia" Lietuvos ambasada Turkijoje.
Studentai Tabrize užsuko į Turkijos konsulatą, kur susisiekė su Lietuvos diplomatine atstovybe Ankaroje. Lietuvių diplomatai nurodė nelaimėliams važiuoti į Teheraną, kreiptis į bet kurią ES šalies ambasadą, gauti iš jų laikiną dokumentą ir grįžti tiesiogiai Lietuvon.
Studentai pasiteiravo, ar nebūtų įmanoma grįžti į Gruziją baigti mokslų ir tik tada, gegužės pabaigoje, grįžti į Tėvynę, bet gavo griežtą neigiamą atsakymą. Lietuvių konsulė rekomendavo kreiptis į artimuosius, gyvenančius Lietuvoje, kad šie pasirūpintų lėktuvų bilietais, nes studentai nebeturėjo pakankamai pinigų jiems įsigyti, o Irane tarptautinių pervedimų sistema neveikia.
Tokiu metu bilietai maršrutu Iranas–kuri nors Europos valstybė–Lietuva–Gruzija kainuotų daugiau nei 2500 litų kiekvienam.
Vengrai išdavė dokumentus
Gegužės 11-ąją atvykusi į Teheraną Lietuvos piliečių grupė susirado Vengrijos ambasadą. Čia buvo nurašyti jų duomenys ir pasiūlyta sugrįžti rytojaus dieną. Vengrų diplomatai pažadėjo pažiūrėti, ką gali padaryti.
Po to lietuviai nuvyko į Gruzijos ambasadą Irane, kad paskambintų į Lietuvos ambasadą Tbilisyje. Pastarosios darbuotojai tikino, kad į bėdą patekę lietuviai gali pirmiausia grįžti į Gruziją, tik paskui pasukti link Lietuvos. Tik buvo patikslinta, kad galutinis tikslas vis tiek turi būti Lietuva, bet galima kirsti ir kitas šalis, jose neužsibūnant.
Tuo pat metu Gruzijos konsulas Irane susisiekė su Tbilisiu bei Gruzijos ir Turkijos pasieniu ir paprašė, kad į bėdą patekusius lietuvius praleistų. Gruzinai atsakė, kad problemų dėl to nekils.
Gegužės 12 d. lietuviai grįžo į Vengrijos ambasadą. Čia jiems vengrai pasakė, kad galės padėti ir išduos specialų laikinąjį kelionės dokumentą "Emergency Travel Document" (ETD). Paklausę, ar gali grįžti į Gruziją ir tik paskui Lietuvon, studentai gavo teigiamą atsakymą.
Jau tą pačią dieną ETD buvo išduoti, trūko tik kelių kitų dokumentų iš muitinės, migracijos tarnybos ir Irano užsienio reikalų ministerijos (URM). Dėl nesutampančių savaitgalių (savaitgalis Irane yra ketvirtadienis ir penktadienis) lietuviai negalėjo iškart palikti šalies.
Turkai nepraleido
Gegužės 15-ąją, šeštadienį, lietuvių grupė apėjo visas reikiamas institucijas Teherane, gavo dokumentus ir pajudėjo link Turkijos.
Kitą dieną Irano pasieniečiai ir muitininkai lietuvius išleido. Tačiau Turkijos pareigūnai jų nepriėmė. Kupini pasipūtimo turkai net neleido paskambinti vengrų konsului Irane, kad su jais pasikalbėtų. Turkai nei pasakė, kodėl lietuvių turimi ETD dokumentai jiems negalioja, nei patys klausė prašymų pasiskambinti kam nors aukščiau ir pasidomėti tiksliau.
Sugrįžę į Irano pusę lietuviai vargais negalais susisiekė su Vengrijos ambasada šioje šalyje. Vengrų konsulas pažadėjo stengtis padaryti viską, ką gali. Jis susisiekė su Turkijos konsulu Irane. Šis paaiškino, kad jeigu bus kieno nors žodinė nota Turkijos URM, tuomet lietuviai turėtų būti praleisti.
Vengrų konsulas pabandė susisiekti ir su Lietuvos ambasada Turkijoje, tačiau nepavyko. Tada Vengrijos diplomatai Ankaroje patys parengė žodinę notą turkams ir, pagaliau susisiekę su Lietuvos ambasada, informavo apie tai. Bet Lietuvos ambasados darbuotojai atmetė vengrų pasiūlymą ir užtikrino, kad patys parengs notą ir išsiųs ją turkams.
URM niekuo nepadėjo
Gegužės 17-ąją, pirmadienį, Irane buvo šventinė diena, todėl niekas nedirbo. Lietuviai, įstrigę Tabrize, susisiekė su Lietuvos ambasada Turkijoje paklausti, ar išsiųsta žodinė nota. Atsakymo nesulaukta, tik pakartota – nėra kitos alternatyvos, tiktai tiesiogiai grįžti į Lietuvą. Studentai pabrėžė turintys kitokios informacijos, tačiau lietuvių konsulė jais nepatikėjo.
Lietuviai suprato, kad nota neišsiųsta. Kitą rytą paskambinę į Lietuvos ambasadą Turkijoje studentai gavo patikinimus, kad "daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų pagelbėta". Paklausę, ar buvo išsiųsta žodinė nota turkams, lietuviai gavo teigiamą atsakymą, tačiau atkreiptas dėmesys, kad nebūtų puoselėjamos didelės viltys, jog jie bus praleisti per sieną. Neva atsakymo galima tikėtis tik po dviejų dienų, nes gegužės 19-oji – šventinė diena Turkijoje.
Gegužės 20 d. lietuviai vėl paskambino į Lietuvos ambasadą Turkijoje. Čia pranešta, kad atsakymo iš turkų raštu dar nėra, tačiau telefonu jis esą gautas. Dėl to neva reikia grįžti į Teheraną ir gauti naujus dokumentus.
Kantrybę praradę lietuviai susiskambino su draugais Irano sostinėje ir paprašė jų susisiekti su Armėnijos ambasada, gal jie praleistų. Buvo susisiekta su armėnų konsulu, kuris pasakė, kad gal įmanoma padėti lietuviams, tik šie turi patys ateiti, kai dirbs ambasada.
Visą gegužės 21-ąją, penktadienį, studentai dar bandė susisiekti su Lietuvos ambasada Armėnijoje – gal ši kaip nors gali pagelbėti. Bet Jerevane niekas neatsiliepė.
O artimųjų Lietuvoje paprašyta paskambinti į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją (URM) ir paklausti, ar ką nors žino apie lietuvius, įstrigusius Irane. Paaiškėjo, kad ministerija jokių žinių iš Lietuvos ambasados Turkijoje neturi. Paklausus, gal gavo kokių žinių iš Vengrijos ambasados Irane, URM darbuotojo atsakymas buvo maždaug toks: "Su užsienio ambasadomis dirbanti moteris dabar atostogauja, o ją pavaduojanti tikrai to nežinos."
Pastangų, ką nors sužinoti ar pasidomėti liūdnos istorijos detalėmis, darbuotojas neparodė.
Absurdas truko 16 dienų
Gegužės 23-ąją, sekmadienį, ši į absurdą panėšėjanti istorija tęsėsi. Lietuviai aplankė Armėnijos ambasadą Irane, kur buvo pasakyta, kad armėnai gal ir galėtų praleisti, tik reikia nusiųsti dokumentų kopijas į Armėnijos URM ir laukti atsako dvi tris dienas.
Jau pradėję susitaikyti su mintimi, kad reikės mokėti tūkstančius ir vykti tiesiai Lietuvon, studentai dar užsuko į Gruzijos ambasadą Irane paklausti, gal jie turi kokių nors naujienų. Nieko. Bet tada gruzinų konsulas paskambino Azerbaidžano konsulei, paaiškino situaciją ir paklausė, ar įmanoma būtų skrydžiu Teheranas–Baku–Tbilisis lietuviams kirsti jų sieną ir išvykti Gruzijon. Azerbaidžano konsulė susisiekė su Baku, suderino visus klausimus, nors ir buvo sekmadienis. Baku oro uosto atitinkamos tarnybos buvo informuotos ir davė leidimą skristi Lietuvos piliečių grupei tranzitu į Gruziją.
Pirmadienį, gegužės 24 d., lietuviai vėl apvažiavo visas reikiamas instancijas Teherane ir gavo visus reikiamus dokumentus. Azerbaidžano ambasada net nemokamai vizą padarė. Vakare gruzinai nupirko lėktuvo bilietus trečiadieniui.
Tądien, iki pat oro uosto palydėti Gruzijos konsulo ir sekretoriaus, nelaimėliai lietuviai galiausiai įsėdo į lėktuvą. Vakare studentai pagaliau atskrido į Tbilisį.
Taip baigėsi 16 dienų ilgiau nei numatyta trukusi lietuvių studentų grupės kelionė į Iraną.
Rūpinosi visi, tik ne Lietuva
Šią istoriją papasakojęs studentas Karolis apibendrino, kad per daugiau kaip dvi savaites trukusius bandymus išvažiuoti iš šalies vietos gyventojai iraniečiai lietuviams duodavo vandens, priimdavo pernakvoti, pamaitindavo, kartais atiduodavo autobuso bilietus, visur vežiodavo tvarkytis dokumentų. Irano pareigūnai įvairiose institucijose, pasak Karolio, irgi stengėsi dėl į bėdą patekusių lietuvių – visada pirmus į eilę statydavo, dokumentus darė kuo greičiau.
Vengrų konsulas Teherane sutvarkė studentų dokumentus, susisiekdavo su visais, kuo gali, dirbdavo net laisvomis dienomis, siūlė nakvynę, visada klausdavo, ar jie turi už ką pavalgyti, ir prašė būtinai informuoti, kai pavyks pasiekti kelionės tikslą.
Gruzinų konsulas ir sekretorius Lietuvos piliečių grupę priėmė pernakvoti, pamaitino, susisiekdavo su visais, kuo gali, ir galiausiai padėjo išvykti iš Irano.
O lietuvių konsulė Ankaroje tik informuodavo, kad studentams nėra jokių kitų galimybių, tik grįžti tiesiai Lietuvon. Po atkaklių įkalbinėjimų galiausiai išsiuntė žodinę notą Turkijos URM. Nė karto nepaklausė, kaip jiems sekasi, ar turi kur ir už ką gyventi Irane. "Na, bent jau pasakė, kad daro viską dėl mūsų. Nors neaišku, ar tikrai darė", – abejojo Karolis.
Jį nemaloniai nustebino ir Lietuvos URM darbuotojų abejingumas.
Turi susitarimą
Komentuodama lietuvių studentų nuotykius Irane Lietuvos URM dienraščiui atsakė, kad Lietuva yra pasirašiusi susitarimą su Vengrija dėl konsulinės pagalbos teikimo Irane esantiems Lietuvos piliečiams. "Tokie susitarimai yra pasirašomi siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą Lietuvos piliečiams tose valstybėse, kuriose nėra Lietuvos atstovybių", – teigė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovas Rolandas Kačinskas.
Pasak jo, vadovaudamasi tokiu susitarimu, Vengrijos ambasada išdavė ETD ir Irane apvogtiems Lietuvos piliečiams. "Jiems Lietuvos ambasada Turkijoje pranešė, kad ETD yra skirtas grįžti į kilmės valstybę, nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę arba, išimties tvarka, į kitą galutinės kelionės vietą", – tikino pareigūnas.
R.Kačinskas taip pat paaiškino, kad sprendimą dėl ETD išdavimo priima ir kelionės maršrutą dokumente įrašo jį išduodanti valstybė, šiuo atveju – Vengrija: "Todėl ETD išdavimo tvarkoje reglamentuotos išimties tvarkos taikymas iš anksto užtikrinus jos veikimą buvo Vengrijos ambasados Irane, bet ne Lietuvos ambasados Turkijoje kompetencijoje. Pagal bendrąją tvarką Irane nukentėję Lietuvos piliečiai su ETD turėjo keliauti į savo kilmės valstybę. Nė viena valstybė, per kurią driekiasi kelionės maršrutas, nėra įpareigota besąlygiškai įsileisti kitos valstybės piliečio į savo teritoriją."
Padarė viską, ką galėjo?
Pasak R.Kačinsko, "ambasada Turkijoje įspėjo Lietuvos piliečius, kad Turkija nepripažįsta ETD vykti tranzitu per jos teritoriją". Tik iš Vengrijos konsulinių pareigūnų Turkijoje sužinoję, kad lietuviai su šiais dokumentais bandė vykti per Turkiją, "Lietuvos ambasados pareigūnai nota skubiai kreipėsi į Turkijos institucijas su prašymu leisti jiems vykti per šią šalį".
"Tarptautinėje konsulinėje praktikoje nėra įprasta asmenų kelionių klausimus derinti notomis, todėl Lietuvos piliečiai buvo iš anksto įspėti, kad tikimybė, jog Turkijos institucijos pakeis sprendimą šiems lietuviams toliau taikyti galiojančią užsieniečių kelionių per Turkijos teritoriją tvarką, yra labai maža. Apgailestaujame, kad Vengrijos konsulinis pareigūnas Irane Lietuvos piliečiams pasiūlė su ETD keliauti per Turkiją, iš anksto neįsitikinęs ir neužtikrinęs, kad Turkija juos įsileis", – pridūrė pareigūnas.
Pasak jo, ETD nėra pasui prilygstantis ar sienas atveriantis dokumentas – nors jis išduodamas ES valstybės narės piliečiui praradus pasą, kiekviena valstybė savarankiškai sprendžia dėl šio dokumento pripažinimo.
"Padėdamos Irane nukentėjusiems Lietuvos piliečiams, URM ir ambasada Turkijoje padarė viską, ką galėjo", – sakė R.Kačinskas.
Paprašyta papildomų pinigų
Užsienio reikalų ministerija (URM) prašo Vyriausybės daugiau lėšų konsulinėms funkcijoms atlikti.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikina, kad dėl vykdomos taupymo programos URM neturi galimybių augant konsulinių paslaugų paklausai proporcingai didinti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų skaičiaus.
Ministerija teigia, kad pastaruoju metu išaugo vizų išdavimo ir kitų konsulinių paslaugų paklausa, darbo krūvį didina sudėtingesnė paso išdavimo procedūra. "Atsižvelgdama į konsulinių paslaugų paklausos augimą, URM pateikė Vyriausybei prašymą skirti papildomų asignavimų konsulinėms funkcijoms atlikti", – teigia URM.
2010 m. konsuliniam atstovavimui skirta 20,1 mln. litų, konsulinio mokesčio planuojama surinkti 31 mln. litų. Papildomas 3,4 mln. litų asignavimas 2011 m. esą padėtų surinkti 6 mln. litų daugiau pajamų.
Anot URM, siekiant, kad nebūtų apsunkintas turistų ir verslininkų patekimas į Lietuvą, per pusę sumažintas reikalingų pateikti dokumentų sąrašas, kelionių organizatoriai vizų tarnyboms pateikia tik elektroniniu būdu užpildytus prašymus gauti vizą, todėl darbuotojams nebereikia vesti duomenų į specialią programą.
Be to, į Lietuvos ambasadas Baltarusijoje ir Moldovoje laikinai komandiruojami papildomi konsuliniai pareigūnai.
Naujausi komentarai