Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidėjo brandos egzaminų sesija

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.

Per šį egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu buvo galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei lauks kiti mokiniai.

Vienu kompiuteriu naudosis ne daugiau kaip penki kandidatai.

Egzamino dalyviai privalėjo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, rašyti juodai rašančiais tušinukais.

Kaip pirmadienio popietę pranešė NŠA, abiturientai galėjo rinktis iš dviejų samprotavimo ar literatūrinio rašinio temų.

Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ (rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas). Arba temą „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“, kuriai rekomenduota pasirinkti Kristijoną Donelaitį bei Marių Katiliškį.

Tuo metu literatūrinio rašinio temos buvo „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma, o antrajai temai rekomenduoti autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius.

Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).

Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema).

Pernai valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92 proc. kandidatų, šimtukus gavo 379 kandidatai.

Pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų.

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Kaip skelbė NŠA, šiemet egzaminus išlaikiusieji abiturientai bus pirmieji, gausiantys skaitmeninius brandos atestatus – juos bus galima peržiūrėti, atsisiųsti ir atsispausdinti.

Agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pirmadienį žurnalistams teigė tikinti, jog šiais metais brandos egzaminų rezultatai bus geresni.

„Tikėtis visuomet norisi geresnių, nes išties šiais mokslo metais buvo skirta, mūsų žiniomis, nepaprastai daug konsultacijų abiturientams, galimybių pasiruošti brandos egzaminams. Tikrai, buvo galimybė bandomuosius išsilaikyti testus, savivaldybės suorganizavo, pačios mokyklos, NŠA – tai tos pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų“, – kalbėjo ji.

NŠA vadovė taip pat nurodė, kad ruošiantis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui nesklandumų nekilo.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiandien iš mokyklų jokios negatyvios informacijos nesulaukėme. Užduotys mokyklas pasiekė laiku, kiek suprantame, tie procesai vyksta“, – teigė R. Krasauskienė.

Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turės teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

„Pakartotinė sesija prasideda birželio 28 dieną ir truks iki liepos 13 dienos. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti nevėliau, kaip iki liepos 17 dienos“, – pažymėjo NŠA direktorė.

Anot  R. Krasauskienės, pateiktos apeliacijos bus išnagrinėtos iki liepos 26 dienos.