Lietuvai antausis iš migrantų: skundžia mūsų valstybę teismui ir prašo kompensacijos

Lygiai prieš trejus metus, kai prasidėjo migrantų krizė, Lietuvai čia ir dabar reikėjo spręsti, ką daryti.

„Ne tik man į atmintį įstrigo tų žmonių, prieš tris metus sulaikytų ir aptvertų improvizuotuose lageriuose, žvilgsniai“, – kalbėjo Advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vadovaujantis partneris Rytis Satkauskas.

Taip kalba advokatas, pranešdamas apie tai, jog grupė užsieniečių kreipiasi į teismą – atsakovė Lietuva.

„Tai pirmoji byla prieš Valstybę, pirmasis grupės skundas“, – sakė R. Satkauskas.

Grupės skundas reiškia, jog užsieniečiai kurį laiką dar galės prisijungti.

„Daugiau nei 4 tūkst. asmenų buvo sulaikyti tokiomis sąlygomis ir turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“, – teigė R. Satkauskas.

„Pagal tuo metu galiojusi reglamentą, paskelbus ekstremalią situaciją, visi Baltarusijos–Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai, pasiprašę prieglobsčio, buvo automatiškai apgyvendinami be tiesės judėti, tai yra – sulaikomi šešiems mėnesiams, jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimui. Buvo sulaikomi vaikai ir pažeidžiami asmenys, nėščios moterys“, – kalbėjo R. Satkauskas.

Kol kas skunde – 24 asmenys, kiekvienas jų prašo piniginės kompensacijos po 5 tūkst. eurų. Skundas keliauja į Regionų administracinį teismą, Kauno rūmus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaip į tokį emigrantų akibrokštą reaguoja valdžia?

„Nežinau, apie ką kalba“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Buvo ir sušalimų, ir ligų, grąžinimų... Suprantu, kad turėjome apsisaugoti, bet kai kur riba buvo peržengta. Ne kartą kalbėta ir Seime“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.

„Matote, po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris buvo dėl Agnės Bilotaitės teiktų pataisų, manęs tas labai nestebina“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Konstitucinis Teismas pernai birželį konstatavo, kad migrantų sulaikymo politika prieštaravo Konstitucijai. Reikšmingas ir dar vienas sprendimas.

„Lygiai prieš du metus Europos Sąjungos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad toks žmonių sulaikymas prieštarauja ES teisei“, – priminė R. Satkauskas.

Kad patys migrantai po kurio laiko pasuks teisiniu keliu, krašto apsaugos ministras sako, jog buvo galima tikėtis.

„Danijos atvejis – teisingumo ministrė buvo priėmusi sprendimą riboti migrantus, juos apgręžinėti, todėl buvo paduota į teismą, sėdėjo kalėjime kelis mėnesius“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Lygiai prieš du metus Europos Sąjungos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad toks žmonių sulaikymas prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

„Turime labai sudėtingą situaciją, dėl to, kad migracijos instrumentalizacija buvo iššūkis ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir ES lygiu“, – tikino Seimo narė Dovilė Šakalienė.

D. Šakalienė migrantų klausimą vadina tarsi Europos laivo navigavimu tarp uolų.

„Mes turime pasirūpinti savo piliečių išlikimu. Tas uždavinys nepalengvės. Per kelis artimiausius metus tik pasunkės“, – prognozavo D. Šakalienė.

Dabar į teismą besikreipiančią grupę emigrantų remia tarptautinė organizacija „Amnesty International“, kuri dar anksčiau savo ataskaitoje yra skelbusi apie sąlygas Lietuvos migrantų centruose, joje šalies tarnybos kaltintos „instituciniu rasizmu“ ir smurtu prieš migrantus.

„Aš tik priminsiu, kad „Amnesty International“ sakė, jog ukrainiečiai blogai ginasi, dėl to sukelia pavojų civiliams“, – priminė D. Šakalienė.

„Manau, kad mes padarėme viską labai teisingai, kitaip ir negalėjome padaryti. Jeigu būtume padarę kitaip, būtume pažeminti ir atidarę nelegalios migracijos kelią, tapę pereinamuoju kiemu“, – tikino L. Kasčiūnas.

Gali būti ir taip, jog migrantai nesustos, o nacionalinio lygmens teismai bus tik tramplynas.

„Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, ir individualiose bylose, ir bendrame ieškinyje, gali būti kreiptasi į tarptautines instancijas, jeigu Lietuvos Vyriausybė nematys poreikio kompensuoti žalą“, – įspėjo R. Satkauskas.