Ignalinos atominė elektrinė uždaryta nuo 2010-ųjų, tačiau darbai čia nesibaigia. Išmontuota beveik pusė elektrinės – tai apie 84 tūkst. tonų įrangos ir konstrukcijų.
„Bendras biudžetas yra apie 4,5 mlrd. eurų. Iš Europos Sąjungos finansuojama 86 proc., likusi dalis – Lietuvos valstybės biudžeto“, – sakė „Altra“ Projektų valdymo departamento vadovas Jonas Kimontas.
Nors pusė darbo jau padaryta, liko svarbiausia dalis – dviejų reaktorių šerdžių išmontavimas. Tam jau paskelbtas konkursas, o jų ardymas turėtų trukti apie 16 metų.
Tai didžiausias ir sudėtingiausias atominės elektrinės projektas.
„Galime drąsiai sakyti, kad būsime pirmieji pasaulyje, kurie tai pradėsime daryti, nes tokių grafitinių reaktorių tikrai niekas nėra išmontavęs“, – sakė „Altra“ vadovas Linas Baužys.
Būtent šiam procesui bus kuriami specialūs įrankiai.
Bet prieš tai bus sukonstruotos mažesnės tų įrankių versijos, kad būtų galima patikrinti, ar jie veikia tinkamai.
„Čia panašiai kaip su automobiliu – prieš paleidžiant į serijinę gamybą jam reikia atlikti daug techninių bandymų, „crash“ testų. Kai visa tai bus padaryta ir matysime, kad niekas nestringa, viskas veikia tobulai, tik tada bus gautas leidimas vadinamiesiems karštiesiems darbams, kai jau tikrai bus pjaustomas reaktorius“, – aiškino L. Baužys.
Taip pat atominėje elektrinėje bus išmontuojami garo būgnai-separatoriai, o tai kainuos 50 mln. eurų.
Tai vienas sudėtingiausių procesų. Juo užsiims Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos bendrovė „Westinghouse“.
„Kadangi ten yra didelė radiacija ir šiuo metu tokios patirties neturime, telkiamės įmones, kurios jos turi. Pavyzdžiui, tiek Bulgarijoje, tiek Slovakijoje įgyvendinami panašūs projektai. Slovakijoje toks projektas eina į pabaigą, todėl būtent pasitelkdami tuos subrangovus darbus ir įgyvendinsime“, – teigė J. Kimontas.
Abiejų projektų metu darbuotojams mechaniškai prisidėti nereikės. Dirbs nuotoliniu būdu valdomi robotai ir kiti prietaisai, galintys veikti esant didelei radiacijai.
„Tai nebebus rankiniai darbai, kur ten su pjūklais pjaunama, žmonės rankomis kelia. Čia greičiausiai bus didžiulė metalinė konstrukcija, kur viskas bus valdoma nuotoliniu būdu – tikrai ne iš šitos salės, o iš šalia esančių patalpų“, – sakė L. Baužys.
Susikaupusios atliekos yra apdorojamos – supjaustomos, matuojamas jų radioaktyvumo lygis ir tuomet, kiek įmanoma, išvalomos.
„Iš principo sprendžiamas jų likimas – ar jos bus panaudotos kaip antrinė žaliava, ar vis dėlto bus laidojamos“, – sakė „Altra“ Technologinio departamento vadovas Arūnas Garubis.
Atominėje elektrinėje yra apie 180 tūkst. tonų metalo, o net 75 proc. išvalyto metalo žadama parduoti.
Mažo aktyvumo atliekos, kurių nepavyksta išvalyti, tinkamai supakuojamos ir dedamos į atliekyną.
„Šitas atliekynas talpina 60 tūkst. kubinių metrų labai mažo aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų. Dar lieka mums 11 kampanijų. Vidutiniškai, atsižvelgus į tai, kiek susidaro radioaktyviųjų atliekų, kartą per dvejus metus dedame šitas atliekas į atliekyną. Vidutiniškai dar eksploatuosime šį atliekyną iki jo uždarymo apie 20 metų“, – sakė „Altra“ Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas Gintautas Klevinskas.
Skaičiuojama, kad apie pusė Lietuvos gyventojų pritartų galimybei Lietuvoje plėtoti naujos kartos branduolinę energetiką.
Todėl specialistai ruošia galimybių studiją, kurioje pristatomi beveik 10 kartų mažesni, mažiau kainuojantys ir saugesni už dabartinius reaktoriai. Planą iki 2029 metų ketinama pristatyti Vyriausybei.
„Achilo kulnas branduolinėje energetikoje visgi yra ta rizika, kad avarija, kurios tikimybė labai maža, tačiau pasekmės labai didelės. Tai visuomenei tikrai nepriimtina. Todėl naujieji reaktoriai projektuojami taip, kad jie galėtų patys atsivėsinti be išorinio elektros tiekimo, be išorinio vandens tiekimo ir net nedalyvaujant operatoriui“, – sakė „Altra“ Planavimo skyriaus vadovas Valdas Ledzinskas.
Išmontavimo metu sukauptomis žiniomis Lietuvos specialistai vėliau galės pasidalyti ir su kitomis valstybėmis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kas mums turbūt aktualiausia ir Vakarų Europai įdomu, tai kad Černobylyje buvo labai panašaus tipo RBMK reaktorius, turėjo keturis blokus. Neabejotinai todėl ir yra toks susidomėjimas. Labai svarbi žinių sklaida, o Europos Sąjunga skatina ir finansuoja tuos dalykus, kad tai darytume, nes neabejotinai Ukrainai vieną dieną irgi reikės tai daryti. Viskas bus paremta Ignalinos atominės elektrinės patirtimi ir žiniomis“, – sakė L. Baužys.
Ignalinos atominę elektrinę visiškai išardyti planuojama iki 2050 metų, o tai Lietuvai kainuos apie 600 mln. eurų.
(be temos)