Lietuva atidėjo 130 tūkst. eurų slapto CŽV kalėjimo kaliniui

Ikiteisminį tyrimą atliekanti teisėsauga taip pat perkvalifikavo galimą nusikaltimą, kad nebūtų taikoma senatis, ir kreipėsi į Jungtines Valstijas dėl diplomatinių garantijų, BNS trečiadienį sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šių žingsnių Lietuva ėmėsi, įgyvendindama Strasbūro teismo sprendimą. Teismas pernai paskelbė, kad šiuo metu JAV Gvantanamo bazėje laikomas Abu Zubaydah 2005-2006 metais buvo kalinamas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime Lietuvoje.

„Esame pas notarą įsteigę depozitinę sąskaitą, pervedėme 130 tūkst. eurų, informavome pareiškėjo atstovę EŽTT, kad lėšos pervestos ir kad jie gali kreiptis dėl tų lėšų. Kol kas jokio kreipimosi nesame gavę“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Esame pas notarą įsteigę depozitinę sąskaitą, pervedėme 100 tūkst. eurų, informavome pareiškėjo atstovę EŽTT, kad lėšos pervestos ir kad jie gali kreiptis dėl tų lėšų. Kol kas jokio kreipimosi nesame gavę.

Pasak jo, kitų šalių praktika rodo, kad pervesti lėšas Gvantanamo bazės kaliniams yra sudėtinga.

„Pareiškėjas arba jo įgaliotas atstovas turi pats atvykti į Lietuvą, pateikti įgaliojimą. Įgaliojimas bus patikrintas, ir jeigu viskas bus tvarkoje, lėšos bus pervestos ten, kur prašys pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo. Kitų šalių praktika rodo, kad tos lėšos ilgai laikomos ir niekas jų nepasiima“, – kalbėjo teisingumo ministras.

Strasbūro teismas nurodė Lietuvos teisėsaugai kuo greičiau baigti nuo 2015 metų vykstantį ikiteisminį tyrimą, „išsiaiškinti aplinkybes ir sąlygas, kaip pareiškėjas buvo įvežtas į Lietuvą, kaip su juo elgtasi Lietuvoje ir kaip vėliau jis buvo išvežtas iš Lietuvos, siekiant išsiaiškinti atsakingų asmenų tapatybę ir, prireikus, juos nubausti“.

Anot E. Jankevičiaus, Lietuvos teisėsauga neseniai tyrime perkvalfikavo galimą nusikaltimą. Anksčiau prokurorų objektas buvo neteisėtas žmonių gabenimas per sieną, o dabar tyrimas vykdomas dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui.

„Ikiteisminis tyrimas toliau atliekamas. Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumo konkretaus tyrimo plano ir kažkokių rezultatų negalime pateikti. Neseniai veikos buvo perkvalifikuotos. Tyrimas šiuo metu atliekamas pagal BK 100 straipsnį. Šiam nusikaltimui nėra taikoma senatis“, – sakė teisingumo ministras.

Minimas straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat įpareigojo Lietuvos pareigūnus „bandyti toliau kreiptis į JAV valdžios institucijas, siekiant panaikinti ar bent jau kuo labiau apriboti Konvencijos pažeidimų, kuriuos patyrė pareiškėjas, padarinius“.

E. Jankevičiaus teigimu, Lietuvos diplomatai susisiekė su JAV pareigūnais, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra. Bendravimą apsunkina ir tai, kad šiuo metu dėl politinės krizės yra uždarytos dalis JAV institucijų.

„Užsienio reikalų ministerija turėjo kelis susitikimus su JAV diplomatais, buvo kreiptasi dėl diplomatinių garantijų, tačiau Lietuvos institucijų prašymas nebuvo dar apsvarstytas dėl JAV vidaus padėties“, – sakė teisingumo ministras.

Abu Zubaydah amerikiečiai sulaikė 2002 metais Pakistane, įtardami, kad jis galėjo prisidėti prie teroristų tinklo „Al Qaeda“ surengtų Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Anot teismo, vėliau jis buvo tardomas slaptuose kalėjimuose Lenkijoje, Tailande ir Maroke, o 2005 metų vasarį slapta atgabentas į Lietuvą. Iš Lietuvos jis išvežtas 2006 metų kovą, konstatavo Strasbūro teisėjai.

Vyras iki šiol laikomas nelaisvėje be teismo.

Jo atstovė Strasbūro teisme Helen Duffy (Helen Dafi) BNS yra sakiusi, kad Lietuvai neturėtų iškilti didelių kliūčių išmokėti kompensaciją Abu Zubaydah paskirtam asmeniui, pavyzdžiui, šeimos nariui.

Advokatės teigimu, vyras 2017 metų gruodį buvo išbrauktas iš Jungtinių Tautų „juodojo sąrašo“, kuriame esantiems asmenims taikomos sankcijos.

JAV Senato ataskaita ir žmogaus teisių gynėjų surinkti duomenys rodo, kad Abu Zubaydah didžiausius kankinimus galėjo patirti prieš jį atvežant į Lietuvą.

CŽV nelaisvėje jis neteko kairiosios akies, amerikiečiai taikė jam skendimo imitavimą, jam būdavo draudžiama miegoti, jis buvo kalinamas karsto dydžio dėžėje, buvo laikomas nuogas.

Anot Strasbūro teismo, tikėtina, kad tokių žiaurių metodų Lietuvoje nebebuvo taikoma, bet jis galėjo būti kalinamas vienutėje užrištomis akimis ir supančiotomis kojomis, galėjo būti nuolat skleidžiamas triukšmas ir ryški šviesa.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.