Labiausiai žinomas tikėjimas byloja, kad jei liepos 10-ąją lyja be perstojo, lietingi orai gali tęstis dar septynias dienas ar net septynias savaites. O jei tądien nelyja nė lašo, buvo baiminamasi užsitęsiančios sausros, galinčios pakenkti pasėliams ir būsimam derliui.
Manoma, kad šios dienos pavadinimas kilo ir iš dangaus reiškinių. Ankstyvą liepos rytą trumpam pasirodo Sietyno žvaigždžių spiečius, kurio septynios ryškiausios žvaigždės liaudyje buvo siejamos su „septyniais broliais“.
Ši diena turi ir krikščionišką reikšmę. Bažnyčios tradicijoje ji siejama su pasakojimu apie septynis brolius ir jų motiną, kurie II amžiuje dėl savo tikėjimo buvo nukankinti. Ilgainiui ši religinė tradicija susipynė su senaisiais lietuvių papročiais ir gamtos stebėjimais.
Nors šiandien orų prognozes sudaro meteorologai, o ne liaudies išmintis, Septynių brolių miegančiųjų diena išlieka gyva lietuviško folkloro dalimi. Ji primena laikus, kai žmonės atidžiai stebėjo gamtą ir pagal jos ženklus planavo svarbiausius žemės ūkio darbus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)