Lenkijos žiniasklaida tvirtina, neva Vilniuje, centriniame pašte, platinama Lenkiją žeidžianti atributika. Tačiau taip eskaluojama dvejų metų senumo istorija.

Skandalas kilo dėl vokų, ant kurių pavaizduoti trys istoriniai veikėjai: Josifas Stalinas, Adolfas Hitleris ir Józefas Piłsudskis. Pastarasis Lenkijoje laikomas didvyriu, o Lietuvoje – vienu iš Vilniaus krašto okupacijos kaltininkų.

Lenkijos žiniasklaida tvirtina, neva centriniame pašte galima įsigyti šių vokų, kuriais J.Piłsudskis prilyginamas Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos diktatoriams – esą visi šie asmenys atsakingi už lietuvių tautos genocidą.

Lenkijos radijas dėl tariamo incidento ėmė spausti Lietuvos ambasadą Varšuvoje, o Vilniaus radijas "Znad Wilii" ta pačia tema kalbino Seimo senbuvį Česlovą Juršėną. Politikas teigė, esą tokia atributika centriniame pašte "nedaro garbės lietuviams ir kenkia geriems Lietuvos ir Lenkijos santykiams".

Tačiau paštas neigia pranešimus apie prekyboje neva atsiradusius vokus. "Tai yra dvejų metų senumo istorija. Kažkada Lietuvos paštas centriniame pašte buvo išnuomojęs patalpas privačiai įmonei, kuri pardavinėjo vieno menininko necenzūrinius, antisemitinius ir panašius atvirlaiškius. Tai sena istorija. Kiek žinau, tų atvirlaiškių pardavimas buvo sustabdytas", – dienraščiui sakė Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus viršininkė Jurgita Surplienė.

Pašnekovė užtikrino, kad centriniame pašte tokių vokų nėra ir negali būti. Į paštą nuėjęs dienraščio žurnalistas taip pat nerado Lenkijos žiniasklaidos minimų vokų. "Nežinau, kodėl Lenkijoje vėl eskaluojama ši tema", – stebėjosi J.Surplienė.

Pašto atstovės žodžiais, įmanomas tik vienas scenarijus, kaip šie vokai galėjo vėl atsidurti prekyboje. Esą gali būti, kad juos platinti nelegaliai ėmėsi pats vokus sukūręs menininkas. "Bet nei jis, nei vokais prekiavusi įmonė su Lietuvos paštu neturi nieko bendra", – pabrėžė J.Surplienė.

Spaus Lietuvą

Lenkijoje vis daugiau nepasitenkinimo iki šiol artima sąjungininke laikyta Lietuva. Pasak Lietuvos radijo, lenkų europarlamentarai vieningai rinks Europos Parlamento narių parašus po savo parengtos deklaracijos tekstu, siekdami kad šioji taptų oficialiu EP dokumentu. Šioje deklaracijoje Lietuva kaltinama pažeidinėjanti lenkų tautinės mažumos teises.

Lenkų politikai teigia, kad imtis veiksmų skatina vis dažnėjantys Lietuvos lenkų skundai. "Turime vis daugiau skundų ir lenkų mažumos diskriminacijos pavyzdžių", – aiškino Lenkijos atstovė Europos Parlamente Joanna Skrzydlevska. Politikė piktinosi, esą Lietuvos lenkų mažuma, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose sudaranti per 80 ir 60 proc. vietos gyventojų, neturi teisės viešai naudotis gimtąją kalba kaip pagalbine, kad teismo sprendimu reikalaujama nukabinti dvikalbes gatvių lenteles, kad lietuvinamos pavardės ir vykdoma lenkų diskriminacija grąžinant žemę, o vadovaujantis naujai priimtu įstatymu bus uždaryta per 100 lenkiškų klasių.