Leidyklos bylinėjasi su portalų savininkais dėl autorių teisių pažeidimų

Bylos duomenimis, „Alma littera“, „Baltų lankų“ leidyba, „Jotema“, „Tyto alba“ ir „Vaga“ teismo prašo pripažinti, kad trys asmenys per interneto portalus visosknygos.lt ir visosknygos.com 2011–2016 metais padarė daugybinius autorių teisių pažeidimus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Leidyklos siekia, kad jeigu jų ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo rezoliucinę dalį šie asmenys turėtų paskelbti keliuose Lietuvos naujienų portaluose kaip reklaminius pranešimus ir pranešimą spaudai.

Taip pat leidyklos siekia iš pažeidėjų prisiteisti 20 tūkst. eurų kompensaciją bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Knygų leidybos įmonės teigia, kad joms priklauso kūrinių, skelbtų šiose svetainėse, autorių turtinės teisės ir jų viešinti portalų savininkai neturėjo sutikimo. Pasak leidyklų, atsakovai neteisėtai skelbė knygas ir už tai ėmė atlygį – registracijos mokestį.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, be kita ko, ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Jie nurodė, kad, skirtingai nei teigia ieškinį pateikusios bendrovės, tarpusavyje jokių veiksmų nederino, kiekvienas iš jų atitinkamai ginčo domeną ir interneto svetainę valdė skirtingais laikotarpiais.

Jie taip pat teigė, kad leidyklos neįrodė, jog turi nurodytų kūrinių autorių teises.

Būtent pastaruoju argumentu remdamasis Vilniaus apygardos teismas šį ieškinį sausio 3 dieną atmetė.

„Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neįrodė ir nepagrindė turinčios reikalavimo teisę šioje byloje, iš ieškovių pateiktų knygų priešlapių ir ieškovių naudojamo ženklo © nėra pagrindo daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad ieškovės buvo įgijusios turtines autorių teises į kūrinius, kurie ieškovių teigimu buvo neteisėtai viešai skelbiami ir platinami“, – pirmosios instancijos teismo argumentus cituoja bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas.

Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad neįrodyta, jog jie bendradarbiavo darydami neteisėtas veikas be to pripažino, kad daliai ieškinio suėjęs senaties terminas.

Leidyklos teismo sprendimą jų ieškinį atmesti apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šis įvertino, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė leidėjams pateikti duomenų, įrodančių, jog turi knygų autorių teises.

„Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius apeliantėms per nustatytą terminą pateikti minėtus papildomus įrodymus, ieškovės juos pateikė. Nors apeliančių rašytiniuose paaiškinimuose dėl papildomų įrodymų nurodyta, kad kai kurioms leidykloms per nustatytą terminą pavyko rasti tik dalį sutarčių, nes jos egzistuoja tik popierine forma ir yra saugomos neindeksuotuose archyvuose, be to, dalis sutarčių pateiktos be vertimo į lietuvių kalbą, akivaizdu, kad pateikti įrodymai patvirtina ieškovių įgytas išimtines autorių turtines teises į tam tikrus ginčo kūrinius“, – rašoma Apeliacinio teismo sprendime.

Teismas taip pat pasigedo pirmosios instancijos teismo įvertinimo dėl senaties termino praleidimo aplinkybių ir to, ar jos nėra laikomos svarbiomis.

Atsižvelgęs ir šias ir kitas aplinkybes, dėl kurių, pasak Apeliacinio teismo, „byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais“, ji perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.