Jos baigsis Lazdijų hipodrome vykstančiu praktiniu gyventojų priėmimo ir humanitarinės pagalbos organizavimo patikrinimu.
Nuo rugsėjo 25 d. vykusios stalo pratybos buvo derinamos su realių veiksmų užduotimis, tikrinant, kaip valstybės institucijos, savivaldybės ir partneriai veiktų blogėjant saugumo situacijai, užtikrintų gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir koordinuotų pagalbą gyventojams.
„Pasirengusi krizėms valstybė yra stipri valstybė. Stiprybę lemia ne vien turimi planai, bet gebėjimas juos įgyvendinti kartu, kai informacija nepilna, laikas ribotas, o sprendimai vienoje srityje veikia kitas“, – pranešime sako Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
Pagal išgalvotą, tačiau aktualiomis grėsmėmis paremtą scenarijų modeliuotos informacinės ir kibernetinės atakos, energetikos ir ryšių sutrikimai, bepiločių orlaivių incidentai, diversijos prie kritinės infrastruktūros, transporto koridorių trikdžiai ir didėjantis gyventojų evakavimo poreikis.
Dalyviai sprendė, kaip išlaikyti sveikatos, socialinių ir kitų būtinųjų paslaugų tęstinumą, priimti sąjungininkų pajėgas ir paskirstyti ribotus išteklius konkuruojant civiliniams bei gynybos poreikiams.
Mobilizacijos paskelbimas ir kiti scenarijaus įvykiai buvo tik pratybų dalis, o ne realūs valstybės sprendimai ar incidentai.
„Šios pratybos parodė, kad valstybės pasirengimas krizėms prasideda gerokai anksčiau nei pati krizė – nuo gebėjimo veikti kartu, priimti sprendimus ir užtikrinti pagalbą žmonėms net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Šiandien saugumas ir atsparumas nėra vienos institucijos ar vieno sektoriaus atsakomybė. Tai bendras valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės įsipareigojimas“, – teigia krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.
Praktiniuose epizoduose taip pat tikrinta gyventojų perspėjimo ir evakavimo grandinė – nuo surinkimo bei registravimo iki judėjimo per tranzitines savivaldybes ir priėmimo paskirties vietose.
Taip pat išbandyta institucijų sąveika, alternatyvūs ryšio būdai ir sprendimų priėmimas vienu metu didėjant kelių sektorių poreikiams.
Baigiamąją dieną šeštadienį Lazdijų hipodrome modeliuojama gyventojų evakavimo į Lenkiją punkto veikla: žmonių registravimas, laikinas apgyvendinimas, maitinimas, būtinoji pagalba ir informavimas. Pratybose aktyviai dalyvavo Lenkijos institucijų delegacija.
Pratybas organizavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM).
„Vienai pratybų daliai pasibaigus, prasideda gal net svarbesnis etapas – pratybų pamokas ir radinius paversti konkrečiais pasirengimo gerinimo sprendimais“, – sako NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Pratybų metu fiksuoti pastebėjimai apie sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą, gyventojų apskaitą, transporto ir kitų išteklių prioritetų derinimą bei pagalbos pristatymą.
Galutinės pratybų išvados, radiniai ir gerosios praktikos bus sisteminami, numatant atsakingas institucijas ir tobulinimo priemones. Pratybų aptarimas numatytas spalio 19 d., o galutinės ataskaitos pristatymas dalyviams – lapkričio 9 d.
Taip pat jau rengiamasi kitoms pratyboms, prie kurių Lietuva ketina kviesti prisidėti ir Latvijos bei Estijos kolegas.
Prie pratybų veiklų ir pagalbos gyventojams organizavimo prisidėjo Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos skautija, Lietuvos šaulių sąjunga, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir Tarptautinė migracijos organizacija ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Pratybose dalyvavo visos 14 ministerijų ir 60 savivaldybių, į jas buvo įtraukta apie 150 institucijų, apie 3 tūkst. valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų ir apie 1 tūkst. savanorių.
Naujausi komentarai