Praėjus vienuolikai metų, teismas panaikino ankstesnį sprendimą pripažinti parlamentarę K.Prunskienę bendradarbiavus su KGB
Vakar Vilniaus apygardos teismas reabilitavo Seimo narę Kazimierą Danutę Prunskienę, paskelbdamas, kad nėra jokių įrodymų, jog ji sąmoningai bendradarbiavo su sovietinėmis saugumo struktūromis.
Bylinėtis nebenori
Teismo sprendimas yra logiškas ir teisiškai pagrįstas, - iš karto po posėdžio patenkinta pasiekta pergale tvirtino K.Prunskienė.
Teoriškai šį apygardos teismo sprendimą dar galima per dvidešimt dienų apskųsti Apeliaciniam teismui, tačiau, anot K.Prunskienės advokato Kęstučio Lipeikos, faktiškai nėra kam tokį skundą pateikti teismui. Pasak advokato, tai galėtų padaryti tik Aukščiausiosios Tarybos specialioji parlamentinė komisija KGB veiklai tirti, tačiau ji jau seniai nebeegzistuoja, o jokia dabartinio Seimo komisija nėra jos teisių perėmėja. Buvusios komisijos nariai šiuo metu irgi neturi jokių juridinių įgaliojimų tai daryti.
Vakarykštis teismo sprendimas atėmė iš K.Prunskienės politinių oponentų galimybę toliau ją vadinti KGB bendradarbe Šatrija, tačiau parlamentarė teigia neketinanti gaišti daugiau brangaus laiko, bylinėdamasi dėl garbės ir orumo.
Kitko nesitikėjo
K.Prunskienė į teismą kreipėsi praėjusių metų rugsėjį. Ji prašė panaikinti 1992 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo tuometinė Aukščiausiosios Tarybos deputatė buvo pripažinta bendradarbiavusi su KGB. Svarbiausiu įkalčiu buvo laikomas vadinamasis rašytinis K.Prunskienės pasižadėjimas.
Aukščiausiasis Teismas prieš vienuolika metų rėmėsi ekspertų išvadomis, jog pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB rašytas K.Prunskienės ranka. Vakar Seimo narė sakė suprantanti, kad tuomet buvo susiklosčiusi tokia politinė atmosfera, kad kitoks ekspertų ir teismo sprendimas vargu ar buvo įmanomas.
Kilmė liko neaiški
Pernai kandidatuodama per Prezidento rinkimus K.Prunskienė pasišovė surasti garsiojo pasižadėjimo originalą, tačiau nė viename archyve jo aptikti nepavyko. Tik prasidėjus teismo procesui Vilniaus apygardos teisme, buvusios parlamentinės komisijos KGB veiklai tirti vadovas Balys Gajauskas originalą grąžino į Archyvų departamentą.
Teisme B.Gajauskas prasitarė, kad 1992 m. originalą jam perdavė tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Į kitą posėdį iškviestas V.Landsbergis pareiškė, kad jam šį dokumentą įteikė krašto apsaugos sistemoje dirbęs Petras Ivoškis.
Tačiau P.Ivoškis paneigė buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko versiją ir paminėjo du kitus asmenis - buvusį saugumo darbuotoją Vytautą Kuolelį ir Krašto apsaugos departamente dirbusį Juozą Jankauską. Tačiau ir J.Jankauskas aiškino nieko nežinąs apie dokumento kilmę, o V.Kuolelis neatvyko liudyti į teismo posėdžius. Po to teismas nusprendė, kad nebėra daugiau galimybių ir prasmės aiškintis dokumento kilmę.
Naujausi komentarai