Kyla į kovą prieš narkotikų plitimą ir vartojimą: mokinius „gaudys“ ne mokytojai, o detektorius

„Jėzuitų gimnazija yra viena iš tų bendruomenių, kur tėvai ir administracija labai susirūpinę ir įsitraukę. Tai labai svarbi sąlyga, kai kalbame apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Aš labai tuo džiaugiuosi. Ne veltui pasirinkome šią mokyklą, su kuria startuosime jau šią savaitę. Tikrai turėsime diskusiją su bendruomene. Kai kalbame apie finansavimą, tai dar esame diskusijos lygmenyje. Nuo 2020 m. Vilniaus miestas atlikinėja tyrimus ir turi duomenis, kurių pagrindu mes tikrai kalbame individualiai su kiekviena bendruomene. Jei norime išspręsti psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą, tai tikrai negalime galvoti, kad viena priemonė paims ir padės išspręsti situaciją. Kartu su mumis bendradarbiauja Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas. Žiūrime kompleksiškai į situaciją“, – sakė sostinės vicemerė Simona Bieliūnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau papasakojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos tėvų komiteto pirmininkė Inga Ramonienė.

– Kaip jaučiasi tėvai jūsų mokykloje? Ar sutiksite, kad dažnai yra daug nežinios, baimės, dvejonių?

– Natūralu, kad visi tėvai pradėjo jausti didesnę baimę ir įtampą, kai spaudoje padaugėjo straipsnių apie nelaimingus įvykius šeimose, apie blogai pasibaigusias patirtis. Ta baimė tikrai atsirado. Sakyčiau, kad labai gerai, kad ji atsirado. Labai ilgą laiką tėvai ir kiti suaugę žmonės toleravo paauglių vartojimą. Tai tapo lyg nauja norma. Pagal statistikos duomenis turime tokią situaciją, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje elektroninių cigarečių naudojimu tarp paauglių. Labai sveikinu, kad atsirado ta baimė ir nerimas. Reikia daugiau apie tai kalbėti, domėtis, kad galėtume imtis prevencinių priemonių.

– Kovai su narkotikais norite mokykloje pastatyti detektorių. Kokie žingsniai daromi? Kaip realu jį turėti?

– Šiais metais mūsų gimnazija pasiryžo imtis visų prevencinių priemonių. Tai liečia tiek mokinių, tiek mokytojų, tiek tėvų švietimą ir taip pat kitas minkštąsias priemones kaip detektoriaus montavimą gimnazijoje. Koks yra privalumas šių detektorių? Detektoriai gali būti montuojami patalpose, kuriose vaizdo įrašo priemonės negalimos. Tai yra ir tualetai, ir persirengimo kambariai. Tose patalpose pastatytas detektorius realiuoju metu identifikuoja, kad yra garinama. Privalumas toks, kad nereikia jokių budinčiųjų, jokių stebėtojų, kad mokytojai netaptų gaudytojais. Tą atlieka dirbtinis intelektas. Jis praneša atsakingiems asmenims apie narkotinių medžiagų vartojimą.

– Kiek tai kainuotų jūsų mokyklai?

– Daug. Vieno detektoriaus kaina siekia iki 1,5 tūkst. eurų. Lietuvoje yra keli šių gaminių importuotojai. Mes su visais buvome susitikę. Kaina priklauso nuo patalpos dydžio, nuo patalpų kiekio. Tai gali kainuoti net daugiau nei 20 tūkst. eurų.

– Jei negausite finansavimo, ar tikėtina, kad jūsų bendruomenė vis tiek sieks, kad būtų tie detektoriai?

– Taip, mes imsimės visų priemonių, kad galėtume įgyvendinti šį projektą. Statistika yra tokia, kad pastačius detektorius vartojimas sumažėja apie 80 proc. per pirmąjį mėnesį.

– Kaip jie veiktų? Ar jie skirti rasti bet kokias narkotines medžiagas?

– Aš tiksliai nepapasakosiu, kaip veikia visi tie fizikos dėsniai. Bet detektoriai identifikuoja kietųjų dalelių išsidėstymą patalpos ore. Taip dirbtinis intelektas, analizuodamas tas kietąsias daleles, identifikuoja, kad tai yra garinama. Elektroninės cigaretės iš esmės juk draudžiamos mokyklose.