Jau trečiąjį kartą prezidente tapti bandanti Kazimira Prunskienė sako sieksianti nebūti vien tik reprezentacine figūra.

Kandidatė tikina ryžtingais sprendimais bandysianti išvesti Lietuvą iš ekonominio sunkmečio, praneša LTV „Panorama“.

Lietuvos politikos senbuvė K. Prunskienė, politinę karjerą pradėjusi atgimimo metais, - viena iš pagrindinių sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmosios Vyriausybės ministrė pirmininkė.

Kiek anksčiau - baigtos ekonomikos studijos Vilniaus universitete, mokslinis darbas Vokietijoje.

Tiesa, politikės vadovaujamas ministrų kabinetas gyvavo vos 8 mėnesius. Įtakos tam turėjo Santarvės vyriausybės 1991 m. sausį padidintos kainos, pati K. Prunskienė tvirtina, kad atsistatydino dėl vidinių nesutarimų.

1995 m. K.Prunskienė inicijuoja Lietuvos moterų partijos steigimą, kuri vėliau pavadinta Naujosios demokratijos partija.

Prieš aštuonerius metus, po jungtuvių su Valstiečių sąjunga, K. Prunskienė tampa jos pirmininke. Tris kadencijas išbuvusi Seime, tryliktosios ir keturioliktosios Vyriausybių žemės ūkio ministre, pernai per Seimo rinkimus ji patiria fiasko. Nė vienam valstiečių liaudininkų atstovui nepatekus į parlamentą, partijai kilo grėsmė išnykti iš politinio žemėlapio.

Pati partijos lyderė jau dukart nesėkmingai bandė užimti ir prezidento postą. Jei šįkart Prezidento rinkimuose lydėtų sėkmė, K.Prunskienė žada gelbėti šalies ekonomiką, atsigręždama į žmogų.

„Ekonominę krizę mes turime įveikti nuosaikingais mokesčiais, grąžinant tas lengvatas, kurios iki šiol buvo ekonomikos ugdymo dėka. O tai reiškia, kad turi būti skatinamas ir vartojimas, ir investicijos, eksportas. Nes tik duodama galimybę gaminti prekes ir paslaugas kursime darbo vietas, mažinsime bedarbystę, vadinasi, didės ir įplaukos į biudžetą. Dabar gi Vyriausybė pasirinko priešingą kryptį ir veda ekonomiką į dar didesnį nuosmukį“, - teigia kandidatė.

Anot politikės, prezidentas negali būti tik reprezentacinė figūra.

„Jis turi nuo pat pradžių veikti ryžtingai, pirmiausia pakoreguojant Vyriausybės sudėtį ir jos ekonominę politiką nukreipiant teisinga linkme, sprendžiant tautos ir mūsų žmonių likimą“, - mano K.Prunskienė.

Naujausiais viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kandidatę į prezidentus rinktų 6 proc. rinkėjų.

K.Prunskienė sako jau pripratusi prie kone 20 metų besitęsiančio KGB agentės Šatrijos šleifo. 1992-aisiais Aukščiausiajam teismui prisegus Sovietų sąjungos slaptųjų tarnybų bendradarbės etiketę, reabilituotis jai pavyko tik po dešimtmečio. Tačiau paviešinus prieš 17 metų Italijoje darytą įrašą, Liustracijos komisija atliko papildomą tyrimą ir tikina suradusi naujų įrodymų apie K.Prunskienės slaptą bendradarbiavimą su KGB. Nuspręsta prašyti atnaujinti 2003-aisiais baigtą vadinamąją Šatrijos bylą.