Kontrolieriai: pedagogų mokymams – milijonai, bet rezultatų nematyti

 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vertinusi Valstybės kontrolė pažymi, kad šis procesas iki šiol organizuojamas be aiškios sistemos, neatsižvelgiama į finansavimo poreikį ir laukiamą rezultatą, pažymima paskelbtame pranešime.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) į kritiką atsako, kad jau yra parengusi naujas pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo gaires, planuoja mokytojų atestaciją kas penkeri metai, kasmetinį mokytojo ir vadovo vertinamąjį pokalbį.

Valstybės kontrolės dokumente skelbiama, kad bendrojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui 2012–2014 metais  buvo panaudota 4,45 mln. eurų mokinio krepšelio lėšų, o įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) paramos projektus tuo pačiu laikotarpiu panaudota papildomai per 66 mln. eurų. Per visą 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį šiam procesui iš viso buvo skirta 110,77 mln. eurų.

Kaip pažymi VK, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas turėtų daryti didelę įtaką švietimo kokybei, bet pastarosios rezultatas – mokinių pasiekimai ir jų pažanga – gerų rezultatų nerodo. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo duomenimis, mokinių pasiekimai Lietuvoje iki 2012 metų buvo žemesni negu ES ir EBPO šalių vidurkis, o 2014 metais padėtis reikšmingai nepasikeitė.

Valstybės kontrolė pažymi, kad Lietuvos mokinių pasiekimai nėra aukšti visose tyrimo srityse, kai tuo tarpu 2014–2015 mokslo metais 100 mokinių Lietuvoje teko 9,56 pedagogo ir tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje bei dar auga.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos buvo išnaudotos, nors šio proceso prioritetai sistemingai nebuvo tvirtinami. Planuotai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemai sukurti buvo panaudoti 99,8 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau ji taip pat dar vis nebaigta kurti.

„Lėšų, skirtų su pedagogų kvalifikacijos tobulinimu susijusioms veikloms įgyvendinti, yra numatyta ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Jei nebus imtasi veiksmų, kyla rizika, kad lėšos vėl bus panaudotos, tačiau rezultatas – moksleivių pasiekimai ir jų pažanga – ir toliau reikšmingai negerės“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

ŠMM skelbia į Valstybės kontrolės pastabas atsižvelgusi, nauja pedagogų kvalifikacijos kėlimo tvarka ruošiama, prioritetai nustatyti, o planuojant 2014–2020 metų laikotarpį finansavimas pedagogų kvalifikacijos tobulinimui orientuojamas ne tik į mokinių akademinius pasiekimus, bet ir į emocinę ir socialinę vaiko gerovę mokykloje.

„Siekiama, kad kvalifikacijos tobulinimo sistema nebūtų nuleidžiama iš viršaus, o mokyklų bendruomenės pačios spręstų, ką pasirinkti, atsižvelgiant į nustatytus prioritetus ir savo poreikius. Kvalifikacijos tobulinimas priartinamas prie mokyklos poreikių, programa gali būti rengiama mokyklų komandoms, ne tik pavieniams mokytojams“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų ar renginių prie tęstinių kursų ar programų, Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val. ir suteiktų mokytojams trūkstamas kompetencijas.

Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos nuostatus. Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkeri metai. Suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją siūloma numatyti  išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus.