Konsulai kaulija daugiau pinigų

Diplomatai skundžiasi už konsulines paslaugas į biudžetą surenkantys gerokai daugiau mokesčių nei gauna asignavimų šioms paslaugoms teikti, ir prašo papildomų pinigų.

Mažiau dirba daugiau

Užsienio reikalų ministerija (URM) tikisi, kad kitąmet konsulinėms funkcijoms atlikti net ir skylėtame biudžete bus skirta daugiau lėšų nei šiemet. Finansų ministerija atsargiai vertina tokią galimybę.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis interviu dienraščiui atkreipė dėmesį, kad 2009 m. konsulinių mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą surinkta 34,1 mln. litų. Tačiau konsulinėms funkcijoms atlikti pernai buvo skirta 23 mln. litų.

Šiemet URM, kaip ir kitų institucijų biudžetas dar labiau apkarpytas. Konsuliniam atstovavimui 2010-aisiais skirta 20,1 mln. litų, iš konsulinio mokesčio planuojama surinkti 31 mln. litų.

Pasak A.Ažubalio, dėl sumažinto finansavimo nukenčia konsulinių paslaugų kokybė, nors darbo apimtis gerokai išaugo. "Vien pasų išdavimas užsienyje esantiems lietuviams išaugo 45 proc., palyginti su ankstesniais metais", – tvirtino jis.

Ministras teigė, kad šiemet iš Konsulinio departamento buvo atleista kelios dešimtys darbuotojų. "Didelis rūpestis, kaip pabandyti patobulinti mūsų konsulinių paslaugų tarnybą, Konsulinį departamentą, kuris yra "nukraujavęs". 23 žmonės iš konsulinės tarnybos iki man ateinant į ministrus buvo atleisti, nors darbo ne sumažėjo, o gerokai padaugėjo", – sakė šių metų pradžioje URM vadovu pradėjęs dirbti A.Ažubalis.

Paprašė papildomų pinigų

Dar rugpjūtį ministras kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė daugiau lėšų konsulinėms funkcijoms atlikti. Anot A.Ažubalio, dėl vykdomos taupymo programos ministerija neturi galimybių "augant konsulinių paslaugų paklausai proporcingai didinti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų skaičių".

"Atsižvelgdama į konsulinių paslaugų paklausos augimą, URM pateikė Vyriausybei argumentuotą prašymą skirti papildomus asignavimus konsulinėms funkcijoms atlikti. Papildomos lėšos leistų ne tik pagerinti užsienio ir Lietuvos piliečių aptarnavimą, bet – ir surinkti daugiau konsulinio mokesčio", – tikino ministerijos vadovas.

Pasak ministerijos, papildomas 3,5 mln. litų asignavimas 2011 m. esą padėtų surinkti 6 mln. litų daugiau pajamų.

"Kai paprašėme kuklių 3,5 mln., sulaukėme nemenkos kritikos ir ugnies. Bet tų pinigų prašome kitąmet, kad galėtume bent sugrąžinti atleistus žmones. Jie dirbtų ir vėl uždirbtų valstybei pinigus", – įsitikinęs ministras.

Papildomų etatų reikia Lietuvos konsulinėse įstaigose Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, tai yra ten, kur gerokai padaugėjo darbo išduodant vizas. Rusai ir baltarusiai, norintys atvykti į Lietuvą, skundžiasi, kad pastaruoju metu labai pasunkėjo ir pailgėjo vizų išdavimo procedūros.

"Vyksta pokalbiai"

A.Ažubalis tvirtino neturįs kito kelio, kaip prašyti didesnių asignavimų kitais metais. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad kitąmet Lietuva pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), taip pat prasideda finalinis pasirengimo pirmininkauti ES 2013-aisiais etapas. Šioms funkcijoms atlikti irgi bus reikalingi papildomi asignavimai.

URM vadovas tvirtino suprantąs, kad ekonominiu sunkmečiu biudžetas negali būti dosnus. "Aišku, valstybės biudžetas ne begalinis. Jis nėra bedugnis. Bet valstybė jau prieš kelerius metus yra prisiėmusi įsipareigojimus pirmininkauti ESBO 2011-aisiais, taip pat Lietuvai reikia ruoštis pirmininkauti ES 2013-aisiais. Tam irgi reikia skirti atitinkamai lėšų. Čia man didžiausi rūpesčiai", – sakė A.Ažubalis.

Jis teigė, kad "vyksta pokalbiai" su Finansų ministerija, per juos yra argumentuojami prašymai skirti papildomą finansavimą bent jau konsulinėms reikmėms.

Skalsesnio biudžeto nežada

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad 2011 m. nė viena ministerija negali tikėtis, kad bus padidinti asignavimai. "Biudžetas kitąmet bus didesnis. Bet tai nereiškia, kad valstybė atras galimybių daugiau finansuoti kokias nors atskiras sritis. Biudžeto pajamos padidės, tačiau padidės ir išlaidos tokių liūdnų sričių kaip skolų administravimas, nes mums reikia mokėti palūkanas už tai, ką esame pasiskolinę", – tvirtino ministrė.

"Dėl to tikrai nematau galimybių absoliučiais skaičiais didinti biudžeto eilutes", – pridūrė ji.

Pasak Finansų ministerijos vadovės, pagal vieną preliminarų kitų metų biudžeto planą įvairių sričių finansavimas lieka toks pat, koks yra šiemet. Kita galimybė kur kas liūdnesnė – finansavimas sumažinamas iki dešimtadalio.

Netrukus turėtų būti apsispręsta, kurį iš scenarijų pasirinkti. "Manau, kad gali būti per vidurį – iš esmės išliks šiųmetis išlaidų dydis, tik kai kurioms sritims gali pamažėti 5–10 proc.", – sakė finansų ministrė.

Krašto apsaugos ministerijos vadovė Rasa Juknevičienė neseniai irgi prabilo apie būtinybę kitais metais gerokai padidinti išlaidas nacionaliniam saugumui ir gynybai.