Nesėkme baigėsi Prezidento atstovų bandymas nušalinti Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį nuo Rolando Pakso dekreto teisėtumo bylos nagrinėjimo
Vakar Konstituciniame Teisme vyko vienas paskutinių R.Pakso dekreto, kuriuo šių metų balandžio 11 dieną išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė dosniausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui, teisėtumo nagrinėjimo etapų - teisminiai ginčai. Tačiau prieš tai Konstituciniam Teismui teko apsispręsti, ar Teismo pirmininkas E.Kūris gali toliau dalyvauti nagrinėjant šią bylą ir vadovauti posėdžiui.
Advokatui pakako abejonės
Abejones dėl teisėjo E.Kūrio nešališkumo advokatų kontoros Baublys ir partneriai advokatai pareiškė remdamiesi spaudoje aprašytu E.Kūrio susitikimu su Seimo Pirmininko pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi. E.Kūris ir G.Steponavičius praėjusią savaitę buvo susitikę neformalioje aplinkoje - Vilniuje esančioje kavinėje Fortas.
Posėdžio pradžioje perskaitęs advokatų iš anksto įteiktą nušalinimo tekstą, E.Kūris posėdžio vadovavimą perdavė teisėjui Kęstučiui Lapinskui. Po to buvo išklausytos abi besibylinėjančios pusės. Advokatų kontoros Baublys ir partneriai vadovas Gediminas Baublys Teismui tvirtino, kad nagrinėjant bylą, kurioje Seimas yra viena iš ginčo šalių, šis susitikimas kelia pagrįstą abejonę, ar E.Kūris gali būti nešališkas.
G.Baublio teigimu, vien tokios abejonės pakanka, kad teisėjas nusišalintų. Pasak advokato, nušalindamas E.Kūrį, Teismas užkirstų kelią ateityje kvestionuoti savo paties sprendimą.
Tuo tarpu Seimo atstovai pareikštą nušalinimą E.Kūriui siūlė atmesti kaip nepagrįstą. Pasak parlamentaro Raimondo Šukio, Teismo pirmininko nušalinimas taptų neigiamu precedentu.
Išklausęs abiejų pusių Teismas paskelbė pertrauką ir išėjo priimti sprendimo. E.Kūris šiame pasitarime nedalyvavo.
Suskaičiavo šešis pažeidimus
Advokatų pareikštas nušalinimas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog jis nesusijęs nė su vienu iš įstatymuose numatytų atvejų. Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnis numato tik du teisėjo nušalinimo atvejus: kai jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis ir kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, arba kai jis iš anksto yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla.
Pradėjus teisminius ginčus, pirmieji teisę pasisakyti gavo ieškovo atstovai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Mindaugas Girdauskas savo daugiau nei valandą trukusioje kalboje suskaičiavo net šešis įstatymų pažeidimus, kurie, jo nuomone, buvo padaryti išimties tvarka suteikiant pilietybę J.Borisovui.
M.Girdauskas išvardijo šiuos pažeidimus: Pilietybės reikalų komisijos teisėto ir pagal įstatymą įforminto sprendimo nebuvimas, Prezidento dekreto kontrasignacijos principų nesilaikymas, nepateikimas visų dokumentų, būtinų pilietybės suteikimo procedūrai pradėti, Lietuvos pilietybės negerbimas, pilietybės suteikimas nepaisant vykdomo operatyvinio tyrimo ir nepatikrinimas, ar nėra aplinkybių, dėl kurių pilietybė negali būti suteikta.
Sumenkino labdaringą veiklą
Toliau dėstydamas Seimo poziciją M.Girdauskas paaiškino nepagarbą Lietuvos pilietybei įžvelgiantis dėl to, kad verslininkas J.Borisovas jos pernai atsisakė komerciniais tikslais, norėdamas įgyti Rusijos pilietybę. Pilietybė negali būti prilyginama santykiams, kylantiems iš verslo sandorių, - sakė Seimo teisininkas.
Seimo nario R.Šukio požiūriu, didelių abejonių dėl dekreto teisėtumo kelia galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nes Prezidentu tapęs R.Paksas pilietybę suteikė asmeniui, per rinkimus skyrusiam solidžią finansinę paramą.
Be to, R.Šukio nuomone, Prezidento dekretas ydingas dar ir dėl to, jog Lietuvos pilietybę turėjusiam, bet ją savo noru praradusiam J.Borisovui ji galėjo būti ne suteikta, bet tik sugrąžinta. Įstatymas nenumato Prezidento teisės sugrąžinti pilietybę išimties tvarka. Todėl, pasak R.Šukio, iš pradžių J.Borisovas privalėjo atsisakyti Rusijos pilietybės, o tik po to prašyti, kad jam būtų sugrąžinta anksčiau turėta Lietuvos Respublikos pilietybė.
R.Šukys suniekino ir J.Borisovo deklaraciją, jog jis yra suteikęs labdaros už 6 mln. litų. Tai buvo nurodyta kaip nuopelnas Lietuvai, kai J.Borisovas prašė suteikti jam pilietybę.
Labdaros sąvoka bendrovei Avia Baltika netaikytina. Tai paramos tiekėjas, kuris naudojosi tam tikromis įstatymų lengvatomis, tai nėra visiškai neatlygintinas ar altruistinis poelgis, - tvirtino R.Šukys. Be to, pasak parlamentaro, paramą suteikė juridinis asmuo - bendrovė Avia Baltika, todėl jos nuopelnų negalima priskirti fiziniam asmeniui J.Borisovui.
Priminė V.Adamkaus įteiktą medalį
Atsikirsdamas į Seimo atstovų išreikštas abejones, advokatas Evaldas Rapolas siūlė neieškoti interesų konflikto ten, kur Prezidentas neturėjo kitos išeities. Anot advokato, Prezidentas yra vienintelis asmuo, kuriam įstatymai suteikia teisę spręsti pilietybės teikimo klausimus ir nenumato nė vieno pagrindo, kuris Prezidentui leistų nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo.
Advokatas Kęstutis Švirinas atmetė abejones, kad J.Borisovo nuopelnų Lietuvai buvo nepakankamai. Pasak advokato, milijoninė labdara Lietuvos aviacijos sportui ir Prezidento Valdo Adamkaus dekretu suteiktas valstybės apdovanojimas - Dariaus ir Girėno medalis - buvo pakankamai svarūs argumentai suteikti J.Borisovui pilietybę išimties tvarka.
Nors J.Borisovo atžvilgiu Valstybės saugumo departamentas vykdė operatyvinį tyrimą, Prezidento atstovų teigimu, tai nebuvo kliūtis patenkinti pilietybės prašymą. Pasak advokato K.Švirino, J.Borisovas nebuvo padaręs jokių tarptautinių nusikaltimų, nebuvo nusikaltęs Lietuvos valstybei ir nebuvo padaręs tyčinių nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu.
Išklausęs abiejų pusių Konstitucinis Teismas baigė posėdį ir išėjo rašyti nutarimo. Pasak Konstitucinio Teismo atstovės spaudai, nutarimas turėtų būti parengtas ne vėliau kaip per mėnesį.
Naujausi komentarai