Per apkaltą prezidento pareigų netekęs Rolandas Paksas 2012 metais greičiausiai dar negalės tapti Seimo nariu.

Vyriausybės paskirti teisės ekspertai pasiūlė keisti Konstituciją, į ją įrašant tam tikrus teisinius apribojimus per apkaltą nušalintiems pareigūnams.

Vyriausybė trečiadienį pranešė, kad ją pasiekė premjero Andriaus Kubiliaus dar praėjusią žiemą sudarytos teisininkų darbo grupės parengti pasiūlymai dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo per apkaltą nušalintojo prezidento Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą vykdymo.

EŽTT nusprendė, kad Lietuva pažeidė R.Pakso teises, iki gyvenimo pabaigos neleisdama jam būti išrinktam į Seimą. Rekomenduota nustatyti tam tikrą „protingą laikotarpį“, per kurį galiotų apribojimas siekti parlamentaro mandato.

Išnagrinėjusi visas teisines alternatyvas premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, pasiūlė keisti Konstituciją, neapsiriboti vien įstatymų pakeitimu, kadangi apribojimas per apkaltą nušalintiems pareigūnams siekti renkamų aukštų postų buvo nustatytas vadovaujantis Konstitucijos išaiškinimu, kurį pateikė Konstitucinis Teismas.

Darbo grupė siūlo tris Konstitucijos keitimo alternatyvas.

Pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų. Darbo grupės nuomone, tai – minimali ribojimo trukmė, Seimas, priimdamas Konstitucijos ir įstatymų pakeitimus, gali nustatyti ir ilgesnį terminą.

Antrosios alternatyvos atveju siūloma kartu su 56-uoju keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.

EŽTT išvadoje dėl R.Pakso nėra nieko kalbama apie jo teises siekti Lietuvos prezidento posto, tik minimas Seimo nario mandatas, kurį per apkaltą pašalintas pareigūnas galėtų gauti po tam tikro laikotarpio nuo pašalinimo.

Trečiąja teisininkų darbo grupės alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali užimti tam tikrų pareigų - Prezidento, Konstitucinio Teismo,Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo, arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Tokie asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po 10 metų.

Vyriausybė pranešė, kad darbo grupės išvadas svarstys jau artimiausiu metu. Seimui bus pateikti atitinkami pasiūlymai, kaip spręsti "R.Pakso problemą".

Jeigu Vyriausybė ir vėliau Seimas pritars šioms išvadoms, R.Paksui bus užkirstas kelias dalyvauti 2012 metų rudenį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose. O jeigu parlamentarai pasirinks ilgesnį nei 10 metų laikotarpį, per kurį taikomi konstituciniai apribojimai per apkaltą iš posto pašalintiems pareigūnams, tuomet opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas, europarlamentaras R.Paksas į Seimą negalės būti išrinktas ir 2016, galbūt net ir 2020 metų rinkimuose.

Bet kuriuo atveju, R.Paksas jau niekada nebegalės siekti Lietuvos prezidento posto.

Iš valstybės vadovo pareigų po apkaltos proceso R.Paksas buvo pašalintas 2004 metų balandžio 6 dieną.