Parlamentaras užsimojo surasti, jo manymu, prokuratūrą mėginančios politizuoti pataisos autorių

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vakar kreipėsi į laikinai generalinio prokuroro pareigas einantį Vytautą Barkauską, prašydamas išsiaiškinti ir atsakyti, kuris politikas inicijavo įstatymo pataisą, leisiančią daliai tam tikrus kriterijus atitinkančių politikų užimti prokuratūros vadovo postą. Tuo tarpu prokuratūros vadovas tikina, kad tokia pataisa net nebuvo siūlyta.

Prokuroro stažas - 7 metai

J.Razma pareiškė esąs susirūpinęs dėl siekių politizuoti prokuratūrą ir svarsto, ar Prokuratūros įstatymo pataisa nesiekiama “atverti kelią užimti generalinio prokuroro pareigas vienam spaudoje minėtam buvusiam ministrui”.

Anksčiau žiniasklaida yra pranešusi, kad neoficialiai pretendentu į generalinio prokuroro postą yra laikomas buvęs vidaus reikalų ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius, tačiau jis neturi 10 metų teisinio darbo stažo, koks pagal dabar galiojantį įstatymą yra būtinas norint tapti prokuratūros vadovu. Tiesa, V.Markevičius yra dirbęs prokuroru, tačiau tik septynerius metus.

Įtarimai J.Razmai kilo po to, kai jis susipažino su Generalinės prokuratūros darbo grupės parengtu Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektu, kuriame siūloma įrašyti, kad į prokuroro stažą “įskaitomas darbo vidaus reikalų, teisingumo ministru, viceministru ir valstybės sekretoriumi laikas”.

“Tokiu būdu prokuroro patirčiai siūloma prilyginti politikų patirtį (nors valstybės sekretorius - nepolitinė pareigybė, bet neretai šias pareigas užima valdančiajai daugumai atstovaujantys politikai), kuriems pagal galiojančius teisės aktus nekeliami jokie teisinės kvalifikacijos reikalavimai”, - pažymi J.Razma savo rašte, adresuotame V.Barkauskui.

Prašo nurodyti autorių

Iki šiol į prokuroro stažą galėjo būti įskaitytas teisėjo bei teisės krypties mokslininko stažas. J.Razmos nuomone, tai buvo neblogas saugiklis, stabdantis pastebimai didėjantį pastaraisiais metais politikų norą daryti įtaką šiai svarbiai institucijai, nes politikai bent jau patys negalėjo eiti vadovaujamų pareigų prokuratūroje.

J.Razmos nuomone, šis siūlymas labai patogus ir dabartinės Seimo valdančiosios daugumos politikams, kuriems dabar patiems nebereikės registruoti tokių prokuratūrą politizuojančių pataisų ir, jas gindami, jie galės pasakyti: “Taigi patys prokurorai to pageidauja”.

Generalinio prokuroro kėdė liko laisva po to, kai liepos pradžioje ankstesnysis prokuratūros vadovas Antanas Klimavičius buvo paskirtas į vieną iš trijų vakuojančių Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas anksčiau irgi yra svarstęs, kad kažkas gali inicijuoti įstatymo pataisą, padėsiančią buvusiam ministrui V.Markevičiui tapti generaliniu prokuroru. “Mano nuomone, nėra gerai, kai įstatymas keičiamas dėl vieno žmogaus”, - anksčiau pareiškė J.Sabatauskas.

Prokuratūros vidaus reikalas

“Tegul Razma nesirūpina, nes nėra tokios pataisos. Eilinį kartą Lietuvoje dedasi kažkokie nenormalūs dalykai, nes kišamasi ne į tuos reikalus,” - vakar “Kauno dienai” Seimo nario kreipimąsi pakomentavo atostogaujantis V.Barkauskas.

Pasak laikinojo prokuratūros vadovo, dabar išties iškilo reikalas kiek pataisyti 2003 metais priimtą Prokuratūros įstatymą, kadangi per porą metų išaiškėjo kai kurie įstatymo netikslumai ir trūkumai, “tačiau tokios pataisos”, dėl kurios susirūpimą išreiškė parlamentaras, nėra.

Anot V.Barkausko, generalinis prokuroras pats net neturi įstatymų projektų iniciatyvos teisės, tad pageidavimai ir pasiūlymai bus perduoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris tokias pataisas ir galės galutinai suformuluoti ir siūlyti. “Tačiau ar mes tokius siūlymus teiksime, ar neteiksime, dar net jokio sprendimo nėra”, - tikino V.Barkauskas.

Vėliau laikinasis prokuratūros vadovas vis dėlto patvirtino, kad prokuratūroje svarstyta galimybė išplėsti darbo stažo kriterijus kandidatams į generalinio prokuroro postą. Tačiau, prabilus apie galimą V.Markevičiaus kandidatavimą, V.Barkauskas pareiškė: “Na, jeigu manoma, kad tai taikoma vienam asmeniui, tuomet nesiūlysime. Net jeigu kolegija pritartų, aš pasisakysiu prieš”.

“Joks politikas nedalyvavo svarstant šį klausimą. Tad neišgalvosime mes politikų, nors to ir nori Razma, ir jų neieškosime. Tai prokuratūros vidaus reikalas”, - į parlamentaro rašte suformuluotą prašymą atskleisti pataisos iniciatorių atsakė laikinasis prokuratūros vadovas.