Kodėl reklamose kovojame su kelių ereliais, bet ne su šiukšlintojais?

„Iniciavome ir žalos metodikos pakeitimą, kuri sako, kad būtų skaičiuojama ne tik bauda, bet ir žala gamtai, nesvarbu, ar tai būtų vienkartinis kavos puodelis, ar nuorūka. Bauda gali siekti 57 eurus, o žala gamtai – 145 eurus. Tai tokiam vairuotojui, kuris mėto nuorūkas, gresia bauda net iki 200 Eur. Manau, kad baudos turėtų didėti dar labiau – bauda už cigaretės išmetimą per langą galėtų siekti net 150 Eur, o jei dar pridėsime tuos 145 Eur, tai daugiau nuorūkų niekas nemėtytų“, – tęsia L. Jonauskas.

Pasak viceministro, baudų padidinimas atpratino piktnaudžiauti brakonierius: „Ėmėmės ir kitų priemonių. Manau, jos pasiteisintų su kaupu, jei teršėjams taikytume ne tik baudas, bet ir didelę kontrolę bei informuotume.“

Mano, kad problemą išspręstų šiukšliadėžės

Gamtos fotografas Marius Čepulis sako, kad bet kokia reklama yra gera, jei kažkiek priverčia žmones susimąstyti, tačiau ar ji duos naudos – sunku pasakyti.

„Yra žmonių, kuriems reklamuok nereklamavęs – šiukšlins toliau. Neseniai nufotografavau šiukšlyną – suverstas statybines medžiagas vidury miško. Yra supratingų žmonių, kuriems net nereikia reklamos, o nesupratingi nepastebi ir reklamų. Ką rodo akcija „Darom“? Kasmet šiukšlių nemažėja, išnešama tiek pat“, – LRT.lt komentavo gamtos fotografas.

M. Čepulio pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, žmonės šiukšlių atsikrato gamtoje, jis teigė: „Manau, taip susiklostė nuo senų senovės: kas ne mano kiemas – ne mano žinios.“ Gamtos fotografas įsitikinęs, kad viską galėtų išspręsti šiukšliadėžės. „Stendų gali būti kiek tik nori, bet jei nėra pastatytų šiukšliadėžių, žmonės šiukšlina. Aš galiu susirinkti šiukšles ir nuvežti keliasdešimt kilometrų, bet jei jos smirda, nevešiu. Kai kurie regioniniai parkai yra susitvarkę, pastatyti konteineriai, ir ten situacija pagerėjusi. Prieš kokius šešerius metus Minijos pakraštys buvo šiukšlynas, padarytas žvejų. Bet ten buvo pastatyti konteineriai, ir problema išsisprendė. Konteineriai būtų daug geriau nei bet kokia reklama“, – neabejoja M. Čepulis.

Savo ruožtu aplinkos viceministras teigia, kad tam tikrose teritorijose yra išbandytas skandinaviškas modelis, kuris sako, kad nėra šiukšliadėžių – nėra ir šiukšlių. „Kai kuriose Skandinavijos saugomose teritorijose apskritai nėra šiukšliadėžių. Kai nėra šiukšliadėžės, žmonės nebemeta ir šiukšlių. Į gamtą atvykę poilsiautojai, grybautojai ar turistai su savimi atsineša ir maisto. Vėliau maisto atliekos paliekamos gamtoje. Bet juk pakuotė sudaro tik kelis procentus bendro nešulio, ir ją tikrai nesudėtinga įsidėti atgal į kuprinę, parsinešti namo ir išmesti į šiukšliadėžę“, – pasakoja L. Jonauskas.

Pasak viceministro, kai atskirose teritorijose būdavo pastatyti konteineriai, ne tik atvykėliai, bet ir pravažiuojantys žmonės į juos išmesdavo šiukšles, todėl konteineriai greitai prisipildydavo, ir jų reikėdavo daugiau. „Kai netelpa į du konteinerius, reikia trečio. Atliekų tvarkytojai nespėja vežti atliekų, o konteinerių reikia vis daugiau. Tai problema išspręsta taip, kad informuojame žmones, jog tikrai nesunku išsivežti šiukšles“, – LRT.lt kalbėjo L. Jonauskas.