Kodėl reklamose kovojame su kelių ereliais, bet ne su šiukšlintojais?

„Kai pakėlėme baudas už brakonieriavimą, parengėme plakatus ir išsiuntėme į visas mokyklas, valstybines įstaigas, kad galėtų visus informuoti. Viešosios nuomonės formavimas man atrodo labai svarbus. Greta administracinės atsakomybės, bausmės neišvengiamumo, nubaudimo sistemos turi būti ir visuomenės informavimas. To aš Lietuvoje pasigendu“, – LRT.lt sako V. Mazuronis.

Kūrybinių sprendimų iš ministerijų pasigenda ir komunikacijos agentūros „Maniac“ direktorius Karolius Žukauskas, anot kurio, galima rinktis įvairius būdus informuoti visuomenę.

„Formos gali būti įvairios. Štai Vilniaus miesto savivaldybė neseniai pristatė draugiškus ženklus be draudimų. Tai – vienas iš bandymų padaryti kažką įdomiau, nes draudimų žmonės dažnai nebepastebi. Gamtoje būna stendų su daugybe informacijos, kurios daugelis net neskaito. Vietoj to, galima būtų pateikti daugiau vizualizacijos.

Ministerijos dažniausiai turi lėšų, tačiau pasigendama įdomių kūrybinių sprendimų. Galima pasirinkti informuoti šokiruojančiu būdu – kaip kad pateikiama stenduose, kovojant su karu keliuosi. Dažniausiai tiesiog trūksta kūrybos ir fantazijos“, – įsitikinęs K. Žukauskas.

L. Jonauskas: sutinku, kad socialinių reklamų trūksta

Kad socialinių reklamų reikia daugiau, sutinka ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

„Keliaudami, poilsiaudami žmonės atkreipia dėmesį į informaciją, kuri pateikta nenuobodžiai, patraukliai, kuri įsimena. Dabar yra dirbama ties tuo, daugiausiai – saugomose teritorijose.

Nacionaliniuose parkuose pateikiama informacija, ko negalima daryti, kaip tai kenkia gamtai, koks gali būti poveikis. Sutinku, kad socialinės reklamos turėtų būti daugiau ir ji prisidėtų prie prevencinio darbo, kuris yra bene svarbiausias, saugant gamtą. Jei prevencija bus efektyvi ir žmonės nemes atliekų ten, kur nereikia, nežalos gamtos, išsispręs daug dalykų. Inspektoriams tuomet nereikės lakstyti paskui kiekvieną šiukšlintoją ir brakonierių, išrašinėti milžiniškų baudų“, – sako L. Jonauskas.

Kaip LRT.lt kalbėjo viceministras, aplinkos ministerija turi sumanymų, ir iš europinių lėšų yra numatyta viešinimo kampanija, kuri būtų nukreipta į prevencinį darbą, informacijos pateikimą. Kūrybinių idėjų paieška esą prasidės dar šiemet.

„Ypač didelis akcentas yra į miškus, prie vandens telkinių ir pajūrį. Pastarajame viena pagrindinių problemų – nuorūkų kišimas į smėlį. Dažnas poilsiautojas galvoja, kad galbūt iš nuorūkos išaugs koks nors medis su cigaretėmis, bet taip toli gražu neįvyks. Kitas atvykęs poilsiautojas guls ilsėtis ant to paties smėlio, vaikai iš jo stato smėlio pilis, žaidžia.

Nuorūkose yra susikaupusios nuodingosios medžiagos – toksinai, kancerogenai, mutagenai – blogiausios medžios, kokios tik gali būti. Cigarečių filtrai nėra biologiškai skaidūs, jie neyra. Turime su tuo kovoti ir tinkamai bei kūrybiškai pateikti informaciją, kad žmonės atkreiptų dėmesį“, – teigia L. Jonauskas.

Šiukšlnimas nuorūkomis aktualus ir didmiesčiuose, kai parūkę vairuotojai šveičia nuorūką per langą. Aplinkos viceministras tikina esantis vienas didžiausių kovotojų su nuorūkų mėtymu per langą.